- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rekordinė infliacija ir sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES) augusios žaliavinio pieno kainos Lietuvoje smarkiai apribojo šalies perdirbėjų konkurencingumą regione – tai stabdo lietuviškų pieno produktų eksportą į ES.
Tuo tarpu trečiųjų šalių rinkos mūsų šalies pienininkams tampa sunkiai pasiekiamos dėl karo Ukrainoje trūkinėjant logistikos grandinėms, teigiama Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ pranešime.
Pasak asociacijos vadovo Egidijaus Simonio, galutinę produkciją su savo prekės ženklu eksportuojančios įmonės patiria didžiausius iššūkius.
„Dėl aukščiausios infliacijos ir žaliavos kainų regione mūsų perdirbėjams sudėtinga konkuruoti su ES šalimis, kurių gamintojai susiduria su sąlyginai mažesniais gamybos kaštais“, – sako E. Simonis. Nors produktai su prekiniais ženklais kuria aukščiausią pridėtinę vertę, tačiau juos pelningai parduoti užsienyje šiuo laikotarpiu sudėtinga“.
Jo teigimu, kai kurie Lietuvos gamintojai su užsienio prekybos tinklais tariasi dėl galutinių produktų su lietuviškais prekiniais ženklais prekybos stabdymo, kol situacija rinkoje normalizuosis.
„Rekordinės žaliavinio pieno kainos ir didžiausia infliacija regione Lietuvos perdirbimo pramonę verčia atidėti investicinius planus. Įmonės su bankais tariasi dėl paskolų apyvartinėms lėšoms, kuriomis perdirbėjai galėtų vykdyti sutartinius įsipareigojimus supirkti pieną iš ūkių“, – sako E. Simonis.
Rekordinės žaliavinio pieno kainos ir didžiausia infliacija regione Lietuvos perdirbimo pramonę verčia atidėti investicinius planus.
Metinė infliacija Lietuvoje kovą pakilo iki rekordinių 15,6 proc. Tai didžiausias rodiklis Bendrijoje, kurioje metinės infliacijos vidurkis tuo metu buvo perpus mažesnis – 7,8 proc.
Kovo mėnesį Lietuvoje, kai natūralaus pieno supirkimo kaina perkopė 47 euro centus už kilogramą, ji gerokai viršijo ES vidutinę kainą, siekusią 43 euro centus. Per metus pieno supirkimo kaina mūsų šalyje išaugo 48 proc. Pagal augimo tempą jis buvo sparčiausias ES.
Išankstiniais duomenimis, lietuviškų pieno gaminių eksportas per šių metų pirmuosius du mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, susitraukė dešimtadaliu. Smarkiausiai pieno gaminių eksportas sumažėjo į trečiąsias šalis, kuriose lietuviškų pieno produktų pardavimai susitraukė trečdaliu.
Apie 80 proc. viso lietuviškų pieno gaminių eksporto tenka ES, kita dalis – trečiosioms šalims.
Lietuviškų pieno produktų pristatymą Europos pirkėjams apsunkina išaugę transportavimo kaštai ir masinis vilkikų vairuotojų trūkumas. Eksportą į trečiąsias šalis riboja dukart pabrangę krovinių pervežimai konteineriais, o taip pat dėl karo Ukrainoje trūkinėjanti logistikos grandinė.
„Kaspijos jūros regionas tampa sunkiai pasiekiamas dėl geopolitinės situacijos. Eksportą į Pietryčių Aziją ir Ameriką apsunkina konteinerių trūkumas, išaugusios krovinių transportavimo išlaidos“, – sako E. Simonis.
Industriniai pieno produktai, kuriais prekiaujama tarptautinėje biržoje, eksportuojami į ES ir trečiąsias šalis. Tokių lietuviškų pieno gaminių pernai daugiausia parduoda Libijoje, JAV, Malaizijoje, Vietname, Kazachstane, Jungtinėje Karalystėje, Indonezijoje, Maroke, Ukrainoje.
Įtakos šių metų neigiamiems lietuviškų pieno produktų eksporto rezultatams gali turėti prarastos Kinijos, Baltarusijos ir Rusijos rinkos, apribotos galimybės prekiauti su nuo karo kenčiančia Ukraina.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Audito komitetas siūlo stabdyti jūros vėjo konkursą: kokia ministro pozicija?
Seimo Audito komitetas siūlo Energetikos ministerijai stabdyti šiuo metu vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, kol bus įvertintas jo ekonominis pagrįstumas. ...
-
ŽŪM: jiems parama gyvybiškai būtina
Smulkiųjų ūkininkų ūkių plėtrai skiriama dar 2,35 mln. eurų paramos, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Verslo kova su biurokratija įsibėgėja
Naujieji metai prasidėjo verslui pozityviomis žiniomis – su premjeru Gintautu Palucku susitikę verslo organizacijų vadovai buvo patikinti, kad Vyriausybėje yra politinė valia įsteigti dvišalę perteklinės biurokratijos mažinimui skirtą k...
-
Ekspertė – apie elektromobilių rinkos trūkumus2
2024 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje augo, tačiau ne tokiu tempu, kokio buvo tikimasi, praneša „Elektrum Lietuva“. Anot bendrovės, nors į elektromobilių infrastruktūrą investuojama aktyviai, ryškaus vartotojų susidomėji...
-
Darbo ginčų komisija pernai žmonėms padėjo atgauti milijonus eurų
Darbo ginčų komisija (DGK) per 2024 metus darbuotojams pradėjo susigrąžinti 14,75 mln. eurų – 46 proc. daugiau nei 2023 metais (10,1 mln. eurų). ...
-
Svarstoma papildomus pinigus Seimo nariams dalinti kitaip
Seimo valdyba trečiadienį nutarė sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų parlamentinei veiklai skirtų lėšų reglamentavimą ir pateiktų siūlymus dėl efektyvesnio jų panaudojimo. ...
-
LB: kol kas nesulaukėme nė vienos kriptoturto įmonių paraiškos dėl licencijos
Gruodžio pabaigoje prasidėjus pereinamajam laikotarpiui, kai kriptoturto įmonės turi gauti veiklos licenciją, Lietuvos bankas (LB) skelbia kol kas nesulaukęs nė vienos paraiškos. ...
-
Iš JAV – antausis Lietuvai26
JAV pristačius naują dirbtinio intelekto (DI) lustų eksporto kontrolės etapą, kuris apims apribojimus tiekimui į daugumą pasaulio šalių, išimtis bus taikoma tik 18-ai artimiausių JAV partnerių, tačiau Lietuvos sąraše nėra. ...
-
Olekas: JAV sprendimas rodo, kad Gabrieliaus Landsbergio politika nedavė vaisių30
Trečiadienį portalas 15min paskelbė, kad JAV, siekdamos užtikrinti, jog dirbtinio intelekto vystymui naudojami lustai nepatektų į Kiniją ar Rusiją, ribos jų eksportą visoms valstybėms, išskyrus 18 artimiausių partnerių, kurių gretose Lietu...
-
VST pradeda saugoti „LitPol Link“ objektus – skirstyklą ir transformatorių pastotę
Viešojo saugumo tarnyba (VST) trečiadienį pradeda saugoti elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, per kurią Baltijos šalys vasarį sinchronizuosis su kontinentine Europa, objektus – skirstyklą ir transformatorių pastot...