- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bankų paskolų nekilnojamojo turto projektams rinka Baltijos šalyse vis dar traukiasi, o dėl ateities perspektyvų patys bankai nėra tikri. Tuo tarpu bendrai visas Europos nekilnojamojo turto paskolų sektorius rodo aiškius atsigavimo požymius, atskleidė pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG atliktas Europos šalių bankų tyrimas „KPMG Nekilnojamojo turto paskolų rinkos barometras 2014“.
KPMG apklausė Europos šalių ir Rusijos finansinių institucijų atstovus. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokias nekilnojamojo turto sektoriaus finansavimo perspektyvas jie įžvelgia artimiausių 12-18 mėnesių laikotarpiu. Baltijos šalys tyrime buvo sujungtos į vieną grupę.
2013 m. Baltijos šalių nekilnojamojo turto paskolų portfeliai susitraukė 6,5 proc., o 2014 m. traukimasis tęsėsi: nors naujai suteiktų paskolų skaičius augo, nurašomų paskolų skaičius ir amortizacija augimą atsvėrė.
„Daugelyje Europos šalių BVP augo labiau nei praėjusiais metais, todėl natūralu, kad ir tų šalių bankai yra nusiteikę optimistiškiau. Geresnės prognozės bei padidėjęs pasitikėjimas atsispindi išaugusiame finansavimo prieinamume, tačiau taip nėra Baltijos šalyse. Mūsų bankai vis dar labai konservatyviai žiūri į nekilnojamo turto projektų finansavimą“, – teigia Eero Kaupas, KPMG Lietuvoje partneris ir NT sektoriaus paslaugų grupės lyderis.
Į naujų projektų finansavimą Baltijos šalių bankai žiūri atsargiai: jų polinkis finansuoti pajamas generuojančių nekilnojamojo turto projektų plėtojimą yra mažiausias tarp visų į reitingą įtrauktų šalių. Plėtros projektų, kurių pajamų generavimas nėra garantuotas, finansuoti Baltijos šalių bankai taip pat nėra linkę – mažiau atviri jų finansavimui yra tik Bulgarijos, Jungtinės Karalystės ir Slovakijos bankai. Taip pat Baltijos šalių bankai nurodo, kad nekilnojamojo turto projektų finansavimas apskritai nėra vienas svarbiausių jų strateginių tikslų.
KPMG tyrimas atskleidžia, kad Baltijos šalių bankai mato skirtingą nekilnojamo turto paskolų portfelio ateitį. Beveik pusė respondentų tikisi, kad per ateinančius 12-18 mėnesių paskolų portfelis išaugs, o kita pusė mano, kad jokių reikšmingų pokyčių nebus. Pasak E. Kaupo, palyginus su praėjusiais metais, dalis bankų įžvelgia dar mažiau potencialo paskolų portfelio augimui.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad, nepaisant bankų atsargumo, investicijos į nekilnojamojo turto projektus Baltijos šalyse 2013 m. augo 60 proc., labiausiai augo investicijos į biurų, mažmeninės prekybos ir logistikos objektų plėtrą. Daugiausiai prie augimo prisidėjo investuotojai iš Šiaurės, NVS šalių, taip pat vietiniai investuotojai.
Teigiamas rezultatus Baltijos šalys rodo blogų paskolų (paskolų, kurių gavėjai nemoka palūkanų laiku arba kitaip pažeidžia sutarties su banku nuostatas) kategorijoje. Tik 1 proc. paskolų sutarčių Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje yra rimtai pažeidžiamos, pagal šį rodiklį Centrinės ir Rytų Europos regione Baltijos šalys dalinasi pirmą vietą su Čekija. Daugiausiai sutarčių su rimtais pažeidimais esama Bulgarijoje (42 proc. nuo bendro sutarčių skaičiaus), Rumunijoje (39 proc.) ir Slovakijoje (30 proc.).
Net 84 proc. paskolų gavėjų Baltijos šalyse laikosi visų sutarties taisyklių. Pagal šį rodiklį Baltijos šalys Centrinės ir Rytų Europos regione lenkia visas tirtas šalis, išskyrus Lenkiją, Čekiją ir Rusiją. Blogiausia padėtis pagal šį rodiklį – Rumunijoje (tik 44 proc. laikosi visų taisyklių), Slovakijoje (50 proc. laikosi visų taisyklių) ir Bulgarijoje (51 proc. laikosi visų taisyklių). Be to, pasak respondentų, 63 proc. blogų paskolų Baltijos šalyse galima restruktūrizuoti ir pagerinti situaciją. Rumunijoje ir Slovakijoje tokių sutarčių tėra po 39 proc.
Vertinant situaciją visos Europos mastu, galima pastebėti daug teigiamų ženklų: augantis BVP skatina beveik visų valstybių bankus nekilnojamojo turto paskolų rinką vertinti optimistiškai, daugelio finansinių institucijų atstovai tikisi paskolų portfelių augimo.
Tačiau tyrime taip pat pastebima, kad Vakarų Europoje optimizmo esama daug daugiau ir ateityje naujus projektus finansuoti bankai pasiruošę labiau nei Centrinės ir Rytų Europos regionuose. KPMG ekspertų teigimu, Rytų Europoje galima pastebėti situacijos gerėjimo ženklų ir potencialo NT paskolų rinkos augimui, tačiau kintanti geopolitinė situacija ir Ukrainos konfliktas gali šiam augimui kliudyti.
KPMG Europos bankų sektoriaus apklausa atlikta 2014 m. gegužės-liepos mėnesiais. Apklausta daugiau nei 70 bankų, aktyviai veikiančių Europos nekilnojamojo turto rinkoje, atstovų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius1
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės6
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...