- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šį rugsėjį užfiksuota didžiausia išankstinė metinė infliacija per 26 metus – 22,5 proc. Tiesa, spalį ji vos sumažėjo, tačiau nežinia, ar pasiektas lūžio taškas, todėl verslui derėtų apsvarstyti būdus, kurie padėtų veikti efektyviau.
Žvilgsnis į ateitį
Pasak Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) dėstytojos, buvusios sveikatos apsaugos viceministrės dr. Živilės Simonaitytės, verslui išskirtinai svarbios energijos kainos. Nors jos kiek stabilizavosi, tačiau jas prognozuoti vis dar sunku.
Peržvelgus 2023 m. biudžeto projektą, matyti Vyriausybės nusiteikimas padėti verslui. „2022 m. IV ketvirtį verslui bus kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 ct/kWh, 2023 m. I ketvirtį riba kils iki 28 ct. Biudžeto projekte taip pat numatytos subsidijos energijai imlioms įmonėms, mokesčių atidėjimas ir paskolos verslui, neišvengiama tęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas“, – vardija dr. Ž.Simonaitytė.
Dauguma verslininkų teigiamai įvertino pasiūlytas priemones, tačiau ekonomistė išskiria, kad svarbiausia nepamiršti: jokios pagalbos priemonės ir lengvatos negali trukti amžinai, todėl jau šiandien reikia galvoti apie tai, kaip ateityje suvaldyti energijos kainų šoką. Kad tai taptų įmanoma, tiekimo grandinių diversifikacija ir investicijos į atsinaujinančiąją energiją ateityje tikriausiai taps neišvengiamomis strategijomis, sako dr. Ž.Simonaitytė.
Neskubėti samdyti
Iki šių metų vasaros, kai žaibiškai pradėjo kilti energijos kaina, dauguma ekonomistės sutiktų įmonių atstovų kaip didžiausią problemą įvardijo darbuotojų trūkumą.
„Vienas iš akivaizdaus darbuotojų trūkumo įrodymų – darbo skelbimai visur: lauko reklamose, socialiniuose tinkluose, viešajame transporte. Nedarbo lygis Lietuvoje 2022 m. II ketvirtį sumažėjo iki 5,2 proc. (nuo 6,2 proc. I ketvirtį), o tokio Lietuvoje nebuvo jau 14 metų. Nors oficialių III ketvirčio duomenų neturime, galime spėti, kad jie neberodys tokios pat tendencijos“, – prognozuoja ji.
Verslai, kurie nepagrįstai didino kainas, bus priversti vėl jas mažinti.
„Daugelis įmonių dėl išaugusių energijos kainų mažina gamybos mastą, artėjant žiemai galime sulaukti daugiau pabėgėlių iš Ukrainos, o tai reikš, kad sumažėjo darbo vietų pasiūla ir padidėjo paklausa, o tai ir didina nedarbo lygį. Taigi, jei planuojate ieškoti darbuotojų, įvertinkite, ar galite luktelėti dar keletą mėnesių“, – rekomeduoja dr. Ž.Simonaitytė.
Mažinti kainas?
„Luminor“ skaičiavimais, realusis darbo užmokestis Lietuvoje ir Estijoje pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo susilygino.
„2022 m. II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Estijoje buvo beveik 1 700 eurų, o Lietuvoje faktinis vidutinis darbo užmokestis – beveik 1 400 eurų. Dėl skirtingai skaičiuojamų su darbo santykiais susijusių mokesčių lyginant naudojami šie skaičiai. Taigi skirtumas tarp darbo užmokesčio šalyse išlieka, tačiau faktinis kainų lygis Estijoje yra 22 proc. didesnis nei Lietuvoje, todėl perkamoji galia abiejose šalyse susilygino“, – situaciją aiškina ekonomistė.
Ji kelia klausimą, ar dalis verslų, galbūt šio fakto nežinodami, tačiau jausdami gyventojų perkamosios galios augimą, didino kainas Lietuvoje. Tikėtina, kad taip galėjo nutikti. Tai ir sukėlė didesnį nei vidutinis ES infliacijos augimą.
„Tačiau, jei pasitvirtins prognozės dėl nedarbo lygio augimo, tai lems ir perkamosios galios kritimą, taigi verslai, kurie nepagrįstai didino kainas, bus priversti ir vėl jas mažinti“, – sako VU EVAF dėstytoja.
Palūkanų normų pasiutpolkė
Be to, rugsėjį Europos Centrinis Bankas (ECB) padidino euro zonos palūkanų normas 0,75 proc., tą patį pakartojo ir spalį. Pasak buvusios sveikatos apsaugos viceministrės, tikėtina, kad bus ir dar vienas padidinimas.
„Toks didinimas turi mažinti augančią infliaciją, grąžinti euro, kurio kursas pirmą kartą istorijoje nukrito žemiau nei JAV doleris, konkurencingumą, tačiau galime nesunkiai suskaičiuoti, kiek jau įvyko ir dar planuojama palūkanų normų pasikeitimų, kurie padidins vidutinę paskolos mokėtojo įmoką. Tai yra tos sumos, kurių vidutinis Lietuvos namų ūkis nebeskirs vartojimui, tikėtina, atsisakydamas nebūtinųjų prekių ir paslaugų“, – pabrėžia ji.
Vadinasi, šiems sektoriams, priklausantiems verslams, vertėtų susimąstyti, kokių priemonių imtis toliau, nes atrodo, kad šis pokytis gali trukti ne tik šią žiemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viename Lietuvos mieste pabrango parkavimas: panaikintas ir svarbus patogumas
Šiauliuose nuo sausio pabrango parkavimas miesto centre, o vairuotojai už automobilių stovėjimą nebegali atsiskaityti per mobiliojo ryšio operatorius. Kad nepatirtų nuostolių, tokį sprendimą priėmė pati UNIPARK bendrovė. Tik esą juos ...
-
Šokiruojanti tiesa: daugiau nei 100 verslo subjektų pažeidė reklamos įstatymą?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), praėjusiais metais atlikusi apie 3 tūkst. skleidžiamos reklamos patikrinimų, daugiau nei 100 verslo subjektų pateikė rekomendacijas dėl skleidžiamos jų kosmetikos gaminių reklamos. ...
-
Seimo komitetas skubina perkelti šalies bitininkystei palankią ES Medaus direktyvą
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ragina Žemės ūkio ministeriją nelaukti 2025-ųjų gruodžio 14-osios ir greičiau parengti pataisas dėl Europos Sąjungos (ES) vadinamosios Medaus direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę. Tokiu atveju keistųsi ir g...
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?18
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur2
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos2
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...