„Šiandien tai vertinu kaip normalią, nors ir gana aštroką diskusiją. Taip, šie uždaviniai yra sudėtingi ir Vyriausybei tenka uždavinys visus poreikius pamėginti suderinti ir atitinkamai neperkelti to papildomo finansavimo poreikio per mokesčių pakeitimus tiek ant verslo, tiek ant gyventojų. Nes ta našta tiesiogiai vien Lietuvos ekonomikai tokio greito išlaidų augimo yra tiesiog nepakeliama. Vadinasi, trumpuoju laikotarpiu valstybės skola augs – tai vienintelė galimybė finansuoti“, – naujienų portalui 15min.lt teigė G. Paluckas, nurodydamas, jog R. Žemaitaičio raminti nereikia.

„Nieko nereikia raminti, yra diskusijos įvairios formos: vieni renkasi diskutuoti aštriai, kiti renkasi diskutuoti ramiau, treti turi pareigą ruošti galimus sprendimus ir tų sprendimų alternatyvas ir jas dėti ant stalo. Apie tai ir kalbame, kad Vyriausybė, ruošdama 2026, 2027 ir 2028 metų valstybės biudžeto projektus, turės įvertinti tuos minėtus gynybos poreikius ir pasiūlyti, pirmiausia, aišku, koalicijos partneriams tokį finansavimo modelį, kuris nemažintų mūsų einamųjų reikmių, kurios yra didelės ir didėjančios dėl Vyriausybės programoje išdėstytų nuostatų, rinkimų metu išdalintų pažadų, ir atitinkamai gebėti sutelkti finansavimą per valstybės skolą, per tam tikras nominalias mokesčių korekcijas, kad ta valstybės skola būtų tvari“, – aiškino premjeras.

Nieko nereikia raminti, yra diskusijos įvairios formos: vieni renkasi diskutuoti aštriai, kiti renkasi diskutuoti ramiau (...)

Kalbėdamas 15min.lt, socialdemokratas akcentavo – VGT sprendimai yra „rekomendacinio pobūdžio“, tačiau aiškiai signalizuoja apie būtinybę didinti asignavimus gynybai. Tiesa, G. Paluckas ramina – papildomos lėšos krašto apsaugai nebus skiriamos kitų sektorių sąskaita.

„Savaime suprantama, kad kitos gyvenimo sritys tikrai dėmesio nestokos: tai tikrai nereiškia, kad bus veržiamasi diržai, mažinamas finansavimas socialinėms reikmėms, kultūrai ir panašiai. Tad tas tam tikras nerimas ir diskusija laukia ateityje, apie tai tikrai diskutuos koalicija ir koalicijos partneriai turės pilną informaciją, kai Vyriausybė tokią informaciją paruoš“, – 15min.lt aiškino jis.

Penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.

„Labai nenorėčiau, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo G. Nausėda.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Tiesa, vienas koalicijos lyderių, „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis tikina – VGT sprendimai yra neracionalūs ir neįgyvendinami. Anot jo, nėra aiškūs papildomo finansavimo šaltiniai. Todėl, nurodė politikas, jo vedama „aušriečių“ frakcija Seime siūlymų dėl finansavimo krašto apsaugai didinimo nepalaikys.

Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.