- Goda Vileikytė (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Suomijos finansų grupės „OP Financial Group“ bankas „OP Corporate Bank“ prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 ir 2026 metais augs vienu procentiniu punktu daugiau nei šiemet – po 3 proc.
„OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas Joona Widgrenas (Jona Vidgrenas) pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais jau yra spartesnis nei Estijos ir Latvijos.
„Tikimės, kad augimo tempai dar gerės kitais metais, o augimas išliks gana stabilus artimiausius kelerius metus, todėl situacija Lietuvos ekonomikoje yra pakankamai gera“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė J. Widgrenas.
Bankas nepakeitė rugsėjo mėnesio BVP augimo prognozių, tačiau perskaičiavo metinę infliacijos prognozę – šių metų pabaigoje ji sieks 1,3 proc. – 0,7 proc. punktu mažiau.
Anot banko, kitais metais infliacija Lietuvoje turėtų siekti 2,5 proc. Tai antras didžiausias rodiklis Baltijos šalyse po Estijos, kur kitąmet laukiama 3 proc. sieksiančios infliacijos.
(...) Situacija Lietuvos ekonomikoje yra pakankamai gera.
Anot J. Widgreno, bankas prognozuoja, kad kitais metais Lietuvoje augs ir privačios investicijos.
„Šiais metais ypač klesti Lietuvos gamybos sektorius, o ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius, kuris stipriai prisideda prie ekonomikos augimo, o didžioji dalis BVP augimo šiemet buvo pasiekta dėl informacijos ir komunikacijos veiklos. Lietuvoje šis sektorius (IRT – BNS) yra stiprus ir tai yra geras ženklas“, – sakė J. Widgrenas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos ekonomika atrodo itin gerai, palyginti su kitomis Baltijos ir Europos šalimis.
„Lietuvos ekonomika vystėsi gerokai geriau nei kitų Baltijos šalių, ypač Estijos, bet taip pat geriau nei Latvijos ekonomika. 2022 ir 2023 metais Lietuvos ekonomika iš esmės stagnavo, tačiau šiais metais augimas jau pradėjo spartėti ir iš tikrųjų jis buvo gana neblogas, bent jau palyginti su daugeliu Europos ekonomikų“, – sakė J. Widgrenas.
Anot jo, viena pagrindinių priežasčių, kodėl Baltijos šalių ekonomikų augimas pastaraisiais metais taip skyrėsi, yra pramonės gamyba.
„Lietuvos gamybos sektorius vidutiniškai augo pagal ilgalaikę augimo tendenciją, o dabartinėje Europos ekonominėje situacijoje tai yra gana geras rezultatas“, – sakė J. Widgrenas.
Ekonomisto teigimu, Latvijos ir Estijos pramonė pastaruosius kelerius metus veikė gana prastai.
„Visos Baltijos šalys yra gana priklausomos nuo eksporto. (...) Estija yra labai priklausoma nuo Suomijos statybų sektoriaus, o, kaip žinome, jis jau kelerius metus yra gana prastos būklės. (...) Latvija yra gana priklausoma nuo Šiaurės šalių – Suomijos ir Švedijos, o ekonominė situacija Švedijoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, yra pablogėjusi“, – aiškino J. Widgrenas.
Anot „OP Corporate Bank“, šiemet Lietuvos BVP augs 2 proc.
Be to, bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį turėtų ketvirtą kartą sumažinti bazines palūkanų normas dar 25 baziniais punktais iki 3 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė ir „Litgrid“ suvienijo jėgas: bendradarbiaus dėl svarbaus tikslo
Lietuvos kariuomenė pirmadienį pasirašė sutartį su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“, pagal kurią sutarta didinti strateginės infrastruktūros Baltijos jūroje saugumą. ...
-
Vyriausybė kuria tarybą, kuri prižiūrės kainų augimą
Vyriausybė inicijuoja Maisto tarybos, įgaliotos nuolat stebėti maisto kainų pokyčius bei informuoti Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kuomet fiksuojamas nepagrįstas jų augimas, formavimą. Taryba suformuoti ...
-
Viceministras: infrastruktūros pažeidimai Baltijos jūroje – neatsitiktiniai
Švedijos žiniasklaidai pranešus apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“, Lietuvos energetikos viceministras sako, kad Baltijos jūroje fiksuojami kritinės infrastrukt...
-
Budrys apie buvusios Vyriausybės sprendimą: tai nebuvo iki galo pagrįsta
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad buvusios Vyriausybės sprendimas apriboti dvejopos paskirties prekių eksportą oro keliu į trečiąsias šalis „iki galo nebuvo pagrįstas duomenimis“. Anot politiko, nėra tikslių ...
-
Nepraleiskite: dalis tėvų gali gauti net 364 eurus per mėnesį2
Aukles samdantys tėvai nuo Naujųjų metų gali gauti kompensaciją – 364 eurus per mėnesį. Tačiau yra papildomų sąlygų. Kokių, LNK papasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina. ...
-
VMI: turintieji komercinio NT sulauks pranešimų
Įmonėms ir gyventojams, turintiems komercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo siųsti pranešimus apie komercinio NT mokesčio deklaravimą už praėjusius metus. ...
-
Darbdaviai apie papildomą nedarbo dieną: tada reikia naikinti vieną iš keturių5
Verslo atstovai sako neprieštaraujantys, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta valstybine švente ir taptų nedarbo diena, tačiau su sąlyga, kad būtų naikinama kita tokia diena, pavyzdžiui, gegužės 1-oji, lapkričio 2-oji, Joninės arba Žolin...
-
Dujų kainos Europoje pirmadienį šoktelėjo daugiau nei keturiais procentais3
Gamtinių dujų megavatvalandės (MWh) kaina Europos didmeninėje rinkoje pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 4 proc., didėjant paklausai ir stiprėjant susirūpinimui dėl pasiūlos pakankamumo. ...
-
SADM paskelbė, kam atlyginimai augs pirmiausiai
Nuo 2025 m. pradžios, daliai socialinių paslaugų srityje dirbančių asmenų atlyginimai auga ne vien dėl didėjančių pareiginės algos koeficientų, bet ir papildomai – ne mažiau kaip 178 eurais, praneša Socialinės apsaugos ir darbo minis...
-
Didėja pensijos ir socialinės išmokos: kada jos pasieks šalies gyventojus?11
Nuo 2025 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau sausio mėnesį, o ...