Natūralaus pieno supirkimo kainos stambiems ūkiams Lietuvoje viršijo Europos Sąjungos vidurkį – išankstiniais duomenimis, spalio mėnesį už natūralų pieną Bendrijoje vidutiniškai buvo mokėta 282,8 eurai už toną.

Tokio paties dydžio pieno ūkiai Lietuvoje ir kitose ES šalyse už tokios pačios kokybės ir sudėties natūralų pieną gauna panašią kainą.

Vidutiniai ir didieji pieno ūkiai Lietuvoje perdirbimui patiekia iki 70 proc. viso šalyje superkamo pieno. Lietuvoje iki 5 karvių laikantys smulkiausi pieno ūkiai sudaro beveik 70 proc. visų ūkių skaičiaus, tačiau supirkimo rinkai tiekiantys tik 12 proc. žaliavos kiekio. Šie smulkieji pieno ūkiai už natūralų pieną gauna mažiausią kainą dėl brangių žaliavos surinkimo ir transportavimo kaštų bei prastesnės pieno kokybės.

Sudėjus stambių, vidutinių bei smulkiausių pieno ūkių bei kooperatyvų gaunamas kainas, spalį vidutinė natūralaus (4,41 proc. riebumo ir 3,54 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 258,8 eurai už toną. Per spalį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 22,2 proc.

Palyginti su praėjusių metų spalio supirkimo kainomis, šįmet jos ūgtelėjo 17,4 proc. Tai vienas didžiausių šuolių visoje ES. Didžiausią įtaką augti lietuviškos pieno žaliavos kainai turėjo atsigavusios pieno produktų eksporto rinkos, nuo kurių mūsų šalis itin priklauso. Apie 60 proc. visų šalyje pagamintų pieno produktų Lietuva parduoda užsienyje.

Pieno produktai Europos Sąjungoje pradėję brangti gegužę, didžiausius augimo tempus demonstravo iki rugsėjo. Per šį laikotarpį sviesto kaina pašoko 70 proc., sūrio – 19 proc., išrūgų miltelių – 62 proc., nenugriebto pieno miltų – 40 proc., nugriebto pieno miltų – 21 proc. Tačiau spalį ir lapkritį pieno produktų kainos stabilizavosi – augo gana nežymiai, arba šiek tiek krito.

Nors pieno produktų brangimas ES prasidėjo gegužę, tačiau kainos pieno gamintojams visoje ES pradėjo augti tik rugpjūtį. Todėl pieno produktų kainų stabilizavimas spalį su dviejų mėnesių pavėlavimu turėtų atsispindėti ir pieno žaliavos supirkimo rinkoje – lapkritį ir gruodį pieno kaina turėtų koreguotis gana nežymiai.

Pieno produktai Bendrijoje šiemet brango dėl kelių priežasčių – visų pirma, gana smarkiai išaugo pasaulinė sviesto ir sūrio importo paklausa Kinijoje, JAV, Filipinuose ir Meksikoje, o ES yra viena didžiausių pieno produktų eksportuotojų. Be to, Bendrijoje augo ir vidaus paklausa sūriams bei sviestui. Antra, šiemet dėl nepalankių orų gerokai sumažėjo pieno gamyba Urugvajuje, Argentinoje ir Australijoje.

Gamtinės anomalijos ištiko ir Naujosios Zelandijos Šiaurės salą, vieną svarbiausių pieno gamintojų regione, kuri nukentėjo dėl didžiausių per pastaruosius 20 metų liūčių. Sutrikęs pieno žaliavos tiekimas ir sumažėjusi pasiūla perdirbimui netruko atsiliepti prekybos rezultatams tarptautinėje pieno produktų biržoje „Global Dairy Trade“. Abu paskutinius aukcionus kainų indeksai gerokai pašoko - lapkričio 1 d. kilo 11,4 proc., o lapkričio 15 d. paaugo dar 4,5 proc.