- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, nepaisant koalicijos partnerių abejonių, neišsižada savo vadovaujamos jėgos Seimo rinkimų programoje kelto tikslo pereiti prie mokesčių sistemos, kurioje būtų apmokestinamas tik įmonių veikloje nebenaudojamas pelnas. Nulinis pelno mokesčio tarifas, ekonomikos ir inovacijų ministrės nuomone, leistų paskatinti ekonomikos augimą.
„Iš tiesų (koalicijoje – ELTA) yra tų nuomonių skirtumų, ir nėra čia ką slėpti. Įmonės, kurios investuoja į naujas darbo vietas, technologijas, padalinius, gali pasiūlyti daugiau darbo vietų žmonėms ir auginti ekonomiką. Mes manome, kad jų papildomos investicijos neturėtų būti apmokestinamos pelno mokesčiu“, – Delfi TV eteryje pirmadienį kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak jos, šiuo metu Ekonomikos ministerijos pasiūlyti pakeitimai svarstomi Finansų ministerijos mokesčių peržiūros grupėje, tačiau konkrečių rezultatų dar nėra sulaukta. Vis tik, nors A. Armonaitė sako suprantanti kai kurių iniciatyvos kritikų nuogąstavimus dėl galimo biudžeto pajamų mažėjimo, tačiau galimas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, jos nuomone, taip pat būtų reikšmingas.
„Mūsų kolegos, kurie skeptiškai žiūri, sako, kad sumažės biudžeto įplaukos trumpuoju laikotarpiu. Tačiau mes tada galime atsakyti, kad esame paskaičiavę, jog toks pakeitimas BVP paaugintų 0,6 procento“, – tikino ji.
Taip pat ministrė pridūrė, kad prie nulinio pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui būtų galima pereiti palaipsniui.
„Suprantu, kad biudžetui tam tikras įplaukų sumažėjimas gali būti. Mes siūlome svarstyti įvedinėti pakopomis, kaip, pavyzdžiui, lenkai pasidarė. Jie turi nulinį tarifą smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Mes sakome, kad yra visokių variantų“, – mano A. Armonaitė.
I. Šimonytė: nesu šios nuostatos entuziastė
ELTA primena, kad šią Laisvės partijos iniciatyvą lapkričio pabaigoje skeptiškai įvertino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Premjerė akcentuoja, kad, siekiant atsiriboti nuo išankstinių asmeninių vienos ar kitos pusės įsitikinimų, pirmiausiai šiuo klausimu reikėtų sulaukti Finansų ministerijos mokesčių peržiūros grupės išvadų.
Pasak Vyriausybės vadovės, Finansų ministerija turėtų įvertinti, ar tikrai, nusprendus nebetaikyti pelno mokesčio reinvestuojamam pelnui, ekonominė nauda atsvertų galimus valstybės biudžeto praradimus.
„Reikėtų tuo klausimu atlikti vertinimą, ką mes iš to gauname, ir ar tikrai ekonominė nauda yra didesnė negu ekonominė žala dėl to, kad mokesčių sistema pasikeičia ir pasikeičia tam tikras biudžeto srautas. Tai ties tuo Finansų ministerija dirba“, – sakė I. Šimonytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Energetikos ministerija planuoja naują kvietimą norintiems gauti kompensaciją
Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija. ...
-
JAV ambasadorė: nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai
JAV ketinant riboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksportą į daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald) sako, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir pavyzdine sąjungininke, o šis r...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą1
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Sabutis: ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui3
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui...
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški3
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...
-
Susisiekimo ministras: nuo 2026 m. jau galėsime rinkti kelių mokesčius1
Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie s...
-
Paaiškėjo, kam ir kiek paaugo atlyginimai: viena grupė nustebins
Geriausiai apmokamos profesijos nesikeičia. Pernai daugiausiai uždirbo aukščiausio lygio vadovai ir informacinių technologijų specialistai. Tačiau ne jų pajamos augo sparčiausiai. Iš sąrašo viršūnės juos stumia maisto pra...
-
Klaipėdos savivaldybė nurašys šimtatūkstantines skolas
Klaipėdos savivaldybė parengė tvarką, pagal kurią bus įmanoma nurašyti dešimtmečius besikaupusias savivaldybės biudžetinių įstaigų paslaugų gavėjų skolas už suteiktas paslaugas. ...
-
Ši pašalpa gali didėti dvigubai, bet viena ministerija priešinasi2
Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos nesutaria, nuo kada ir kiek didinti laidojimo pašalpą, kuri šiemet siekia 560 eurų. ...