- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje traukiantis ekologiniams ūkiams šio verslo atstovai prašo valdžios labiau juos remti, sudaryti lankstesnes sąlygas ūkininkauti. Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pastebi, kad visoje Europoje mažėja ekologinės produkcijos suvartojimas.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius sako, kad Lietuvos strateginiuose dokumentuose suplanuota, jog iki 2027 metų ekologinis ūkininkavimas siektų 12-13 proc. visų pasėlių, o iki 2030 metų – 15-16 proc., tačiau, anot jo, per metus šių ūkių sumažėjo apie 12 procentų.
„Ministerija gal norėtų sakyti, kad tai yra 6 proc. sumažėjimas, bet išnagrinėjus statistiką matosi, kad ministerija valdo statistiką tik tų, kurie prašė išmokų. Ir remdamiesi „Ekoagros“ informacija matome, kad tarp 10 ir 18 tūkst. ha ūkininkai neprašydavo išmokų“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė M. Petkevičius.
„Turėtų būti neatsisakoma ambicijų siekti iki 2030 metų turėti 15 proc. žemės ūkio naudmenų ploto“, – teigė jis.
Asociacijos atstovai sako, kad sunkumų kelia ir ekologinio ūkininkavimo taisyklės, kurios turėtų būti lankstesnės.
„Matome ir ekologinės gyvulininkystės susitraukimą – išeina apie 34 ūkiai, kurie laiko daugiau nei 50 sąlyginių galvijų, nes nemato ateities“, – teigė M. Petkevičius.
„Dabar taisyklėse tokie punktai, kad ekologinis ūkis gyvulininkystėje, jei eina į programą, turi būti 100 proc. ūkyje laikomi visi gyvuliai sertifikuoti. Bet jei eini su ekologinėmis pieninėmis karvėmis ir turi dešimt vištų, kurios nesertifikuotos, o registruotos, tai tu netinkamas paramai“, – teigė buvęs asociacijos vadovas Saulius Daniulis.
K. Navickas pabrėžė, kad ekologinės produkcijos suvartojimas mažėja visoje Europoje. Anot jo, ambicijos dėl ekologinių ūkių plėtros atsisakyti neketinama, bet ją reikėtų peržiūrėti.
Tai, kad ekologinės produkcijos supirkimo mastai pas mus kai kuriuose segmentuose sumažėjo iki 40 proc., tai didelis klausimas ir tą reikia taip pat matyti.
„Tai, kad ekologinės produkcijos supirkimo mastai pas mus kai kuriuose segmentuose sumažėjo iki 40 proc., tai didelis klausimas ir tą reikia taip pat matyti. Nekalbu, kad norim atsisakyti ambicijos, bet apie ambicijos peržiūrėjimą kalba pati Europa. Spalio mėnesio Taryboje (ES žemės ūkio ministrų taryboje – BNS) kelsime šį klausimą“, – posėdyje teigė ministras.
„Vartotojas neparodė ištikimybės savo įsitikinimams dėl ekologinės produkcijos, čia yra daug lemiančių veiksnių. Ne tik apie skatinimą, bet ir ką daryti su vartojimu. Sprendimų ieškome, ieškosime ir, manau, kas priklauso nuo mūsų, maksimaliai pakeisime palankumo link, bet yra dalykų, kurių negalime pakeisti. Jei neatsistatys vartojimas, nežinau, kaip mums seksis su iššūkiais tvarkytis“, – teigė K. Navickas.
Parlamentaras, liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Baublys teikė, kad ekologinių ūkių modernizavimui galėtų būti skirta atskira paramos priemonė. Jis taip pat siūlė, kad ūkininkai neprivalėtų įsipareigoti kaskart pratęsti ekologinį ūkininkavimą penkeriems metams.
„Nemažai ūkininkų, kurie ekologiškai ūkininkauja 10-15 metų, kelia klausimų, kodėl kaskart reikia prisiimti penkerių metų įsipareigojimą. Jei ūkis daug metų ekologiškas, tai leisti jam pasirinkti dar metus ar dvejus pratęsti ir tiek, kiek gali jis, tiek ir ūkininkauja. O bijo prisiimti įsipareigojimus ar dėl amžiaus ar dėl dar ko, tai dėl to jis pasitraukia“, – posėdyje teigė parlamentaras.
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pabrėžė, kad nepaisant prašymų didinti finansavimą, Lietuvoje jis didesnis nei, pavyzdžiui, Estijoje, tačiau pastarojoje šalyje ekologinio ūkininkavimo plotai yra didesni.
„Jei žiūrim į Estiją, už javus ten du kartus mažesnė išmoka nei pas mus, už daugiametes pievas – aštuonis kartus mažesnė išmoka, daržovės ir vaisiai – panašiai, kaip ir pas mus. Bet kai žiūrime į skaičius ir procentus, Estijoje yra 23 proc. ploto (ekologinio ūkininkavimo – BNS), o Lietuvoje iki šiol buvo 8,9 proc. ploto“, – sakė viceministras.
„Lietuva skiria 9,4 proc. nuo strateginio plano biudžeto – turim virš 4 mlrd. eurų, tai per penkerius metus skiriama 300 mln. eurų, estai skiria tris kartus mažiau – 3,9 proc., Austrija – lyderė ekologinių ūkių Europoje – beveik 26 proc. ekologinio ploto, o nuo strateginio plano skiria 0,2 procento. Mes tikrai negalime pasakyti, kad skiriame per mažai dėmesio“, – pridūrė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kruizų turizmas atsigauna – kitąmet laukiama penktadaliu daugiau turistų
Šių metų Klaipėdos kruizų sezonas buvo itin sėkmingas – laivų ir keleivių skaičius padidėjo iki 1,5 karto, o kitais metais tikimasi augimo dar maždaug penktadaliu. ...
-
Pažeidimai nustatyti 23 Palangos maitinimo įstaigose iš 331
Daugumoje šiemet patikrintų Palangos maitinimo įstaigų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė pažeidimų, šeštadienį praneša portalas tv3. ...
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...