- Artūras Ketlerius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos atstovas netikslia vadina Europos aplinkosaugos biuro išvadą, kad Lietuva nepritaria daugumai Europos Komisijos siūlomų žiedinės ekonomikos tikslų. Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovo Daliaus Krinicko, Lietuva tikslams pritaria, tačiau siekia tam tikrų išlygų.
Nevyriausybinė organizacija Europos aplinkosaugos biuras šią savaitę paskelbė apklausą, kokios pozicijos Europos Sąjungos valstybės laikosi žiedinės ekonomikos, kuria siekiama sumažinti atliekų bei vis daugiau jų perdirbti, atžvilgiu.
Paskelbtos apklausos duomenimis, Lietuva pasisakė prieš, kad 2030 metais būtų perdirbama 65 proc. komunalinių atliekų, šalis nepritaria ir pakartotiniam jų perdirbimui, privalomiems biologinių atliekų perdirbimo tikslams, taip pat kad iki 2018 metų EK iškeltų atliekų prevencijos tikslus bei kad 10 proc. pakuočių būtų perdirbama. Tačiau šalis pritaria, kad gamintojams būtų nustatyti minimalūs atliekų reikalavimai.
Anot biurui atsakymus pateikusio D.Krinicko, Lietuva iš tikrųjų pritaria EK tikslams, tik dėl jų prašo tam tikrų išimčių.
"Tai yra nevyriausybininkų organizacija ir jų truputėlį keistas informacijos surinkimas ir šalių suskirstymas neatitinka realios situacijos. Bendrai klausimynas, kurį atsiuntė iš 5 ar 6 klausimų - jie buvo labai paprasti. Vienas klausimų buvo, ar mes pritariame tikslams. Mes parašėme, kad pritariame tikslams, kurie yra ambicingi, bet realiai pasiekiami", - BNS sakė D.Krinickas.
Anot jo, derybose dėl EK tikslų nėra vienareikšmių atsakymų, pavyzdžiui, Lietuva siekia, jog 65 proc. komunalinių atliekų perdirbimo tikslo įgyvendinimo laikas būtų pratęstas iki 2035 metų.
"Jeigu mes visiškai pritartume tikslams, mums nereikėtų dalyvauti derybose. (...) Mes manome, kad dabartinis ambicijų lygis yra per didelis, bet lygiagrečiai mūsų pozicija tokia, kad mes pritartume 65 proc. atliekų perdirbimui, jeigu mums atsirastų galimybė gauti papildomų penkerių metų pereinamąjį laikotarpį. Jeigu 2030 metais matome, kad nepasiekiame, turėtų atsirasti galimybė prašyti papildomų penkerių metų", - aiškino ministerijos atstovas.
Jis tikino, kad nė vienose derybose Lietuva nepasakė, jog prieštarauja kuriam nors tikslui.
Aplinkos apsaugos komiteto vadovas nustebintas
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika stebisi tokiais apklausos duomenimis. Anot jo, Lietuva turi siekti ambicingų aplinkosaugos tikslų ir susitvarkyti su atliekomis.
"Aš pats buvau Briuselyje, Maltoje aplinkos apsaugos komitetų pirmininkų posėdyje. Tie tikslai yra ambicingi ir jiems pritariu, nes jie mūsų aplinkai draugiški. Visos tos priemonės reikalingos mums tam ,kad sumažintume atliekų srautus į sąvartynus", - BNS sakė K. Mažeika.
Anot jo, Lietuvos pozicija jį nustebino - jo teigimu, jei Lietuvos institucijų pozicija dėl žiedinės ekonomikos iš tikro būtų neigiama, tai reikštų, kad prieštaraujama politikų ambicijoms.
"Vertinčiau tai kaip neatsakingą poelgį ir visiškai nesuderintą poziciją, nes politiniai sprendimai yra visiškai priešingi, kad mes sieksime tų tikslų", - tikino parlamentaras.
Europos Komisija, Europos Parlamentas bei Taryba gegužės pabaigoje pradės galutines derybas dėl žiedinės ekonomikos paketo.
Žiedinės ekonomikos idėja numato, kad naujai kuriama produkcija turėtų būti patvari, pataisoma bei perdirbama. Skaičiuojama, kad 65 proc. komunalinių atliekų turėtų būti grąžinama atgal į ekonomiką - tai yra perdirbama, dėl ko turėtų sumažėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną1
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...