- Tomas Kavaliauskas, Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastatų priežiūros administratoriai, siekdami paskatinti renovaciją, siūlo Vyriausybei priversti gyventojus jai kaupti fiksuotą mokestį, o valstybei įsipareigoti remti ne renovacijos rezultatą, o kompensuoti žmonėms konkrečią sumą už kvadratinį metrą.
Renovaciją gaivinanti Aplinkos ministerija nesiima esminių permainų, bet žada didinti paramą renovacijai dar 10 proc. nuo projekto vertės.
Prieš penkiolika metų Augustavo gyventojai ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų pradėta renovacija, nes valstybė nustojo remti žmones. Jau tada jie ėmė kaupti pinigus namams atnaujinti. Sukaupę pakankamai, ėmėsi juos šiltinti.
Panašų kaupimo modelį siūlo Lietuvos Nacionalinė pastatų administratorių asociacija. Jie siekia, kad valstybė įpareigotų žmones kas mėnesį kaupti po 50 centų už kvadratinį metrą naudingojo ploto. Toks kaupimas būtų privalomas. Kartu valstybė įsipareigotų remti žmonių iniciatyvą, bet kompensaciją skirtų ne už projekto rezultatus, bet garantuotų konkrečią remiamą sumą už kvadratinį metrą.
„Modelis, kurį siūlome, remiasi Lenkijos ir Slovakijos patirtimi, tik Slovakijoje daugiabučių priežiūros sistema yra panaši į Lietuvos, t. y. kiekvienas namas kaupia sau lėšas. Ten didelę reikšmę turi administratoriai ir pirmininkai. Jei tai suveikė Slovakijoje, tai turėtų suveikti ir Lietuvoje“, – įsitikinęs Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Turonis.
„Geriau būtų, kaip siūlo administratoriai, mokėti paramą modernizuojant namus už kvadratinį metrą. Nes mes pamatėme Vilniuje, kai pernai savivaldybė paskelbė, kad ji savo pinigais darys projektus, tai jų kaina sukilo nuo 20 iki 80 litų. Jei mes mokėsime žmonėms ne nuo kvadrato, o nuo investicijos, tai kiekvienas norės sukelti kainą, kad gautų kuo didesnės paramos. Bet tai kyla kainos, jokios naudos iš to nebėra“, – sako Būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Lenkijoje renovacijos procesas pajudėjo 1998-aisiais, kai valstybė panaikino kompensacijas už šildymą gyventojams. Slovakijoje tokių neliko nuo 2004-ųjų.
„Paskatinti renovaciją gali įstatymai, kai panaikinamos bet kokios kompensacijos, o šeimos, kurioms reikia socialinės paramos, jos gali gauti kitokiais būdais. Labai svarbu aiškinti gyventojams, kokia nauda jų laukia, kalbėti apie tai, kad yra finansinis efektas. Kai jie pajuto, kiek sutaupė, dabar niekas nenori grįžti atgal 10–15 metų, kai mokėjo daugiau“, – teigė Lenkijos Augustavo miesto burmistras Kazimierzas Kožuchovskis.
Tačiau Lietuvos valdžia nesirengia kaip nors keisti dabartinio „Jessica“ vadinamo renovacijos modelio. Pagal jį daugiabutis gali pretenduoti į paramą tada, jei pasiekia tam tikrą sutaupymą: jei sutaupo 20 proc., gauna 15 proc. valstybės paramos, jei sutaupoma mažiausiai 40 proc. šilumos, gyventojai gali gauti 30 proc. paramos projektui.
Tačiau naujasis aplinkos ministras siūlo dar labiau didinti valstybės paramą – iki 40 proc. nuo projekto vertės, tačiau tik tiems, kurie dar šiemet ne tik apsispręs dalyvauti renovacijoje, bet ir sutars su statybininkais imtis darbų, kitaip – sudarys rangos sutartį.
„Mes sakome, kad iki tų metų parama tokia, o vėliau bus peržiūrima pagal turimus resursus, valstybės galimybes. Negalėsiu užtikrinti, kad ji liks tokia didelė. 40 proc. yra didelė parama“, – kalbėjo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Pagal „Jessica“ programą iki šiol Lietuvoje atnaujinta 11 daugiabučių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nusiteikite: šventės šiemet kainuos dar brangiau
Nors už lango vis dar niūrus sausis, šiltnamiuose jau pražydo pirmosios tulpės. Gėlininkai sako, kad šiemet įprastų tulpių mažai – žmonės ieško išskirtinių formų ir spalvų, kad kartais net sunku pasakyti, kokia t...
-
Apie išmokas Lietuvos ūkininkams: tai yra skandalas
Ūkininkai piktinasi – konkuruoja toje pačioje rinkoje, tačiau gauna kone trečdaliu mažesnes Europos Sąjungos (ES) paramos išmokas nei vidurkis. Kad padėtį reikia išlyginti, sako ir naujasis žemės ūkio ir maisto eurokomisaras, ta...
-
Iki istorinio žingsnio liko nedaug: bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės
Liko vos dvi savaitės iki istorinio žingsnio – Baltijos šalys atsijungs nuo sovietinės elektros sistemos, dar kitaip vadinamo BRELL žiedo. ...
-
Lietuva tęsia milijardų paieškas
Siūlymų, iš kur gauti pinigų gynybai, kaip iš gausybės rago. Prezidentūra norėtų gauti daugiau lėšų apmokestindama valstybės rezervus, paimti ir įdarbinti žmonių indėlius, dar labiau prispausti šešėlį, na ir, ...
-
Lietuvoje – vis daugiau darbo jėgos iš užsienio: prakalbo apie vieną šalį
Lietuvoje daugėja leidimą gyventi šalyje turinčių filipiniečių, dvigubai padidėjo leidimus turinčių Pakistano, Bangladešo ir Indijos piliečių skaičius, rodo sausio mėnesio Migracijos departamento duomenys. ...
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...