Tai numatyta ministerijos valstybės institucijoms ir verslui derinti pateiktame Saugumo įnašo įstatymo projekte. Gavus išvadas, projektą svarstys Vyriausybė, o jai pritarus dėl siūlymų galutinai spręstų Seimas.  

Saugumo įnašu siūloma apmokestinti ne gyvybės draudimo sutarčių įmokas, išskyrus gyventojų mokamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas. Naujas mokestis paliestų būsto, kasko automobilių draudimą, papildomą sveikatos draudimą, kuriuo darbdaviai draudžia gyventojus.

Jis būtų taikomas po 2025-ųjų liepos 1 dienos sudarytoms, pakeistoms ar pratęstoms draudimo sutartims.

Saugumo įnašą mokėtų Lietuvos ir kitų šalių draudikai, veikiantys Lietuvoje, taip pat ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai.

Saugumo įnašas būtų mokamas pasibaigus kalendoriniam metų ketvirčiui.

Finansų ministerija pripažįsta, kad įvedus šį saugumo įnašą, gali pabrangti draudimo paslaugos, naujas mokestis gali turėti įtakos draudimo paslaugų patrauklumui.

„Kainos padidėjimo našta gali turėti įtakos draudimo paslaugų rinkai Lietuvoje, tačiau tai turės ir teigiamą poveikį, nes iš saugumo įnašo surinktos lėšos bus naudojamos gynybos tikslams, o tai prisidės prie šalies saugumo, kartu didins investuotojų pasitikėjimą“, – sakoma Finansų ministerijos pateiktame pataisų aiškinamajame rašte. 

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė liepos pradžioje yra sakiusi, kad pavyzdžiui, vidutinė būsto draudimo sutarties kaina per metus siekia apie 91 eurą, todėl įvedus vadinamąjį 10 proc. saugumo įnašą, tokia sutartis per metus pabrangtų 9 eurais.

Viceministrės teigimu, vidutinė draudimo sutarties kaina dėl įvairių priežasčių kyla nuosekliai, tačiau taip pat auga ir skaičius asmenų, kurie draudžiasi. Pasak jos, pernai įmokų augimas siekė beveik 20 proc. 

V. Česnulevičiūtės-Markevičienės teigimu, 65 proc. naujo mokesčio tektų įmonėms, 35 proc. – gyventojams.

Dabar Lietuvoje veikia 19 vietinių draudimo įmonių ir čia įsteigtų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų. Iš jų 13 teikia ne gyvybės draudimo paslaugas.

2023 metais šios įmonės gavo 1,096 mlrd. eurų ne gyvybės draudimo įmokų. Daugiau nei pusę ne gyvybės draudimo įmokų sumokėjo įmonės. Gyventojai sumokėjo apie 500 mln. eurų draudimo įmokų, iš kurių 174 mln. eurų 2023 metais buvo už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. 

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės, teikiančios paslaugas Lietuvoje neįsisteigus, per 2022 metus gavo apie 60 mln. eurų ne gyvybės draudimo įmokų. Siūloma, kad šios draudimo įmonės taip pat deklaruotų ir mokėtų saugumo įnašą. 

„Tokiu būdu įnašas būtų mokamas nepriklausomai nuo pasirinkto draudimo įmonės veiklos modelio, taip pat būtų užtikrinta vienoda  konkurencinė aplinka visiems atitinkamų paslaugų teikėjams“, – sako Finansų ministerija.

Pasak ministerijos, dėl to nekiltų našta Lietuvos verslui pačiam deklaruoti ir sumokėti mokestį, jei draudimo sutartys yra sudaromos su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėmis, teikiančiomis paslaugas Lietuvoje neįsisteigus.

„Be to, būtų eliminuota rizika, kad siekiant išvengti įnašo mokėjimo draudimo įmonės bandytų persvarstyti savo veiklos modelius arba draudėjai ieškotų galimybių sudaryti sutartis su kitais nei šį įnašą mokančiais draudikais“, – priduria ministerija.

Pasak Finansų ministerijos, tokia apmokestinimo praktika taikoma ir Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, kurios taiko analogiškus mokesčius nuo draudimo įmokų. 

Ministerijos teigimu, draudimo įmokų mokestis taikomas didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose mokesčio dydis svyruoja nuo 24 proc. iki 1 proc. 

A. Romanovskis: ministerija neišklausė draudikų nuomonės

Finansų ministerijai siūlant dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc. vadinamuoju saugumo įnašu, Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad ministerija neišklausė nei verslo, nei profsąjungų, nei vartotojų.

„Dabar yra vėl vieša konsultacija iki rugpjūčio 21 dienos, tai mes vėl teiksime tas pačias pastabas. (...) Bet pagal tai, kad koncepcija ir teisės akto projektas faktiškai nesiskiria, tai tu gali suprasti, kad jau yra viskas nuspręsta“, – trečiadienį BNS sakė A. Romanovskis.

„Buvo koncepcijos metu paskelbta, kad visi galės pateikti įvertinimą savo, bet iš tikrųjų čia buvo labiau viešosios konsultacijos imitavimas, buvo akivaizdu, kad tas pats projektas, kuris čia dabar pateiktas ir, nors buvo žadama, kad bus kalbama, jis visiškai nepakeistas“, – pridūrė jis.

Anot jo, nepritarimą ministerijos siūlymui konsultacijų metu buvo išreiškę verslo atstovai, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, taip pat Vartotojų aljansas.

„Mano žiniomis viešojoje konsultacijoje dalyvavę (...) niekas nepalaikė, visi kritiškai vertino šitą dalyką, bet visiškai nebuvo į tai atsižvelgta“, – piktinosi jis.

A. Romanovskio vertinimu, toks vadinamasis saugumo įnašas reikš „atsakingosios visuomenės dalies“ apmokestinimą, o tai – nesąžininga.

„Jis (saugumo įnašas – BNS) apmokestina tuos, kurie yra atsakingi, saugo turtą ir net šitame dabartinės audros kontekste gaunasi, kad tie, kurie saugojo savo turtą, neateis prašyti pinigų iš valstybės arba savivaldybės, kad kompensuotų žalas, jie turės prisidėti prie saugumo įnašo su šituo mokesčiu, o tuo tarpu visi kiti (kurie nėra apsidraudę – BNS), jie tame nedalyvaus“, – teigė draudikų asociacijos vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad toks sprendimas gali atbaidyti žmones nuo draudimosi.

„Lietuvoje draustumas, kiek žmonės saugo savo turtą ir taip yra vienas žemiausių Europoje, tai akivaizdžiai, viena vertus tai įtakos kainas, kita vertus, tai įtakos, kad dalis klientų sakys „ne, gal mes nesidrausime“, – sakė A. Romanovskis.