- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos turizmo verslo sukuriamos pridėtinės vertės dalį iki 2030-ųjų siekiama padidinti iki 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – toks rodiklis šalyje buvo prieš dešimtmetį.
Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos duomenimis, 2013 metais kelionių ir turizmo sektoriaus indėlis į Lietuvos BVP sudarė 4,6 proc. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, 2022 metais ši dalis siekė 2,2 proc. BVP.
Ministerija ketvirtadienį pranešė parengusi strateginių gairių rinkinį – Lietuvos turizmo kelrodį.
„Tai itin svarbus žingsnis, prisidedantis ir prie sėkmingo Lietuvos konkuravimo tarptautinėje rinkoje (...). Tam numatytos ir pagrindinės veiklos sritys, tarp kurių – žalioji transformacija, perėjimas prie skaitmenizacijos bei sektoriaus atsparumo krizėms užtikrinimas“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.
Anot viceministro Karolio Žemaičio, turizmo sektorius privalo būti darnus bei įnešti svarų indėlį į Lietuvos ekonomiką.
„Šįmet prognozuojame, kad turistų skaičius turėtų augti ketvirtadaliu, tačiau svarbu yra augančios kelionių išlaidos, kurios tampa tiesioginėmis pajamomis verslui ir šalies biudžetui“, – pranešime teigė K. Žemaitis.
Ministerijos teigimu, kelrodžiu norima užtikrinti turizmo sektoriaus augimą, efektyvų lėšų panaudojimą, padidinti sektoriaus skaidrumą ir jo svarbą šalies ekonomikai. Tam numatytos keturios pagrindinės kryptys: palanki ekosistema sukuriant šio verslo sertifikavimo sistemą, šalies patrauklumas Baltijos regione, kartu kuriant bendrą svarbiausių renginių, turizmo objektų, produktų rinkodarą, inovatyvus ir duomenimis grįstais sprendimais valdomas turizmas bei šalies konkurencingumo didinimas.
Dokumente taip pat išskirtos prioritetinės atvykstamojo turizmo rinkos – Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Izraelis bei kitos Vakarų, Pietų ir Šiaurės Europos šalys.
Be to, buvusius Kinijos turistų srautus siekiama pakeisti plėtojant ryšius Pietų Korėjoje, Taivane ir Singapūre, bendradarbiaujant su JAV ir Japonija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...