- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į savivaldybių nustatytas didžiųjų miestų ir kurortų teritorijas netrukus nebus galima įvažiuoti taršiais automobiliais arba jiems galios apribojimai.
Susisiekimo ministerija siūlo įteisinti naują kelio ženklą, nurodysiantį tokias mažos taršos zonas. Kelių eismo taisyklių (KET) papildymus dar turės patvirtinti Vyriausybė.
Tuo metu Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisą, kuria siūlo drausti mažos taršos zonose apmokestinti eismą.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas transporto saugos klausimais Andrius Karnilavičius BNS teigė, kad kol kas mažos taršos zonos nustatytos tik Kaune.
Šios ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės patarėjas Kęstutis Vanagas nurodė, kad Kaune reikia mokėti dviejų eurų mokestį už įvažiavimą į tokią zoną su taršiu automobiliu.
„Kitas miestas gali nusistatyti švelnesnes taisykles“, – BNS teigė jis.
Pasak K. Vanago, bus nustatytos ir vienodos baudos už kelio ženklo nepaisymą.
Apmokestinimas nespręstų pagrindinės problemos – oro taršos.
Tuo metu Seimo nario L. Jonausko teigimu, šių zonų didmiesčiuose bei kurortinėse vietovėse idėja bus diskredituota, jei jos bus kuriamos apmokestinant į šias zonas įvažiuojantį transportą.
„Apmokestinimas nespręstų pagrindinės problemos – oro taršos, kadangi tie, kas galėtų susimokėti už įvažiavimą į tokias zonas, toliau prisidėtų prie oro taršos didinimo ir diskredituotų mažos taršos zonos idėją. Palikta galimybė apmokestinti įvažiavimą į mažos taršos zoną pažeistų dalies visuomenės interesą poilsiauti miesto erdvėse, kur yra mažiau taršos“, – pataisų aiškinamajame rašte sako L. Jonauskas.
Nustatyti mažos taršos zonas savivaldą įpareigoja Alternatyvių degalų įstatymas, o nauji ženklai būtų statomi siekiant apie šias zonas tinkamai informuoti pėsčiuosius ir vairuotojus.
Įstatymas numato, kad tokias zonas iki 2025 metų privalo įrengti tik didmiesčiai, kurortai ir kurortinės zonos: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga, taip pat Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kauno rajono Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio.
Konkrečias eismo šiose zonose sąlygas, pavyzdžiui, ar riboti, ar visai drausti taršių automobilių eismą, konkrečias jų klases nustatytų kiekviena savivaldybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija siūlo žemdirbius drausti nuo ilgo lietaus padarinių
Atsižvelgdama į klimato kaitos iššūkius, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo išplėsti pasėlių ir augalų draudžiamų rizikų sąrašą į jį įtraukiant ilgą lietingą laikotarpį. ...
-
Pasipylė bankrotai – po tris įmones kasdien
Pernai Lietuvoje darbus sustabdė daugiau nei 1000 įmonių arba po tris įmones kasdien. Daugiausia bankrotų fiksuojama statybos sektoriuje, bet netikėtumas kavinėse ir restoranuose. Nepaisant padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio, maitinimo verslas ...
-
Poderskis žada pokyčius dėl žemės politikos
Aplinkos ministras Povilas Poderskis žada siūlyti Seimui įstatymo pakeitimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veikla ir žemėtvarkos procesais miestuose bei miesteliuose. Ministro teigimu, bus teikiami siūlymai susiję su valstybinės ...
-
Parama pirmajam būstui: viskas, ką reikia žinoti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jaunoms šeimoms, norinčioms pasinaudoti galimybe gauti finansinę paskatą pirmojo būsto įsigijimui, primena apie subsidijų suteikimo tvarką, įsigaliojusią nuo šių metų pradžios. ...
-
„Via Baltica“ projektui reikalinga žemė: šis teismo sprendimas kai kuriems labai nepatiks
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad valstybinės svarbos tarptautinės magistralės „Via Baltica“ projektui reikalingi žemės sklypai, už juos tinkamai atlyginant savininkams, gali būti paimami visuomenės reikm...
-
Viena šilčiausių žiemų Lietuvos istorijoje kelia nerimą ūkininkams
Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors ankstesnis žiemkenčių pabudimas gali tapti geresniu derliumi, šiltesni ora...
-
Kas rūpinsis maistu, jei ateis diena X?
Lietuvoje sudaryta gyventojų aprūpinimo maistu sistema. Rimtos krizės ar karo atveju maistu rūpinsis ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės, maisto gamintojai bei prekybos tinklai. Keičiamas ir valstybės rezervas. Vietoje grūdų – greitai paruo&s...
-
Siūlo grąžinti buvusią tvarką: be šios paramos mokyklos susidurs su sunkumais
Grupė Seimo socialdemokratų siūlo grąžinti iki šių metų pradžios buvusią galimybę skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms bei religinėms bendruomenėms. ...
-
Poderskis: priėmus šiuos sprendimus, būstų kainos natūraliai kris
Aplinkos ministras Povilas Poderskis mano, kad jau vasario mėnesį bus pristatyta ministerijos atlikta statybų sektoriaus apžvalga. Anot jo, remiantis šiais duomenimis, bus bandoma sumažinti biurokratijos perteklių sektoriuje ir palengvinti naujų ...
-
Paradoksas: žiemos šiltėja, bet sąskaitos už šildymą nemažėja
Šiemet sumuštas ne vienas šilumos rekordas, dienomis temperatūra kai kur kilo net iki 10 laipsnių. Tačiau gyventojai sulaukia didesnių sąskaitų už šildymą nei pernai ir nesupranta, kodėl turi mokėti daugiau. Šilumos...