- Lina Navickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nė vienas šalies komercinis bankas nebankrutuos, litui devalvacija negresia, paskolos netrukus turėtų būti pigesnės – vakar Seime lyg maldą kartojo Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.
Ramino Seimo narius
Vakar į Seimą iškviestas šalies centrinio banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas vietoj planuoto pusvalandžio užtruko dukart ilgiau. Trumpai pristatęs pagrindinius 2008 m. šalies finansų sistemos rodiklius, vyriausias bankininkas buvo užverstas parlamentarų klausimų.
Tėvynės sąjungos–krikščionių demokratų frakcijos narys Arimantas Dumčius tiesiai R.Šarkino paklausė, ar jau reikėtų pasiskubinti litus keisti į eurus, nes esą jau niekas Lietuvoje nebetiki, kad litas nebus devalvuotas.
"Galiu tik pakartoti: jokio pagrindo lito devalvacijai nėra. Be to, toks žingsnis šalies problemų neišspręstų. Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia tiek litų, kiek įsigyja valiutos. Visi išleisti litai yra apie 125–129 proc. padengti užsienio valiutos atsargomis ir auksu, – kantriai kelis kartus tautos išrinktiesiems aiškino Lietuvos banko vadovas. – Manyčiau, kad turėtume mažiau apie tai kalbėti, nes retai kuris pabando įsigilinti į šių žodžių prasmę".
Jis taip pat priminė, kad šalies yra prisiėmusi įsipareigojimus išlaikyti stabilų lito kursą, kol bus įvestas euras, ir tai, Šarkino nuomone, bus padaryta. Vis dėlto jis atsargiai pridūrė, kad tolesnis lito likimas priklausys nuo šalies ekonominės padėties: "Aišku, viskas priklausys nuo ekonomikos padėties. Kuo greičiau atsigaus ekonomika, tuo visiems bus geriau".
Kontroliavo, kiek reikėjo
Platesnės informacijos apie bankų veiklą pasigedęs Remigijus Ačas, Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys, Lietuvos banko vadovą rėmė prie sienos, ar šis atsistatydins, jeigu kuris nors šalies komercinis bankas bankrutuos?
"Apie situaciją bankuose kalbėjau ne kartą ir buvo aiškiai pasakyta, kokia ji yra. Visi mūsų bankai vykdo nustatytus rizikos normatyvus. Jie yra gerai kapitalizuoti. Iki šiol joks bankas pagalbos neprašė. Parodykit, kurioj šaly taip buvo. Beveik visur tiekiama parama bankams. Žinoma, niekas nepadraustas nuo bankroto. Net ir Didžiojoje Britanijoje bankai per naktį bankrutavo. Bet kartoju – mūsų bankai dirba normaliai", – pabrėždamas kone kiekvieną žodį kartojo R.Šarkinas.
Jis, kaip centrinio banko vadovas, nebuvo linkęs prisiimti atsakomybės ir dėl anksčiau lengva ranka dalytų būsto paskolų, kurios daliai skolininkų jau tampa sunkiai pakeliama našta. Lietuvos bankas komercinius bankus esą prižiūrėjo, kaip ir numatyta įstatymuose. Tačiau Lietuvoje vis tiek kur kas mažiau paskolinta pinigų nei aplinkinėse šalyse.
Nebe tie laikai
Parlamentarai R.Šarkino klausinėjo, kodėl bankai sėdi ant pinigų maišų ir neskolina verslui, kodėl tarpbankinės palūkanos litais VILIBOR net kelis kartus skiriasi nuo tarpbankinių palūkanų eurais EURIBOR.
"Bankai normaliai skolino ir skolina. Jeigu normalus verslo projektas, galima gauti paskolą. Pakilus lito palūkanoms, sumažėjo ir paklausa. Aišku, bankai žiūri griežčiau. Bet padaugėjo ir atvejų, kad kai reikia grąžinti paskolą, įmonė subankrutuoja. Pasakyti, kad gali paskolas dalyti bet kam, nebe tas laikas", – teisino griežtą komercinių bankų politiką centrinio banko vadovas ir vylėsi, kad VILIBOR ir toliau mažės.
Jis akcentavo, kad įtampą finansų sistemoje galėtų sumažinti įkurtas Stabilizavimo fondo – tai būti papildoma garantija bankų veiklai. Tikimasi, kad artimiausiu metu toks projektas bus pristatytas Seime.
Premjeras spaudžia bankus
Premjeras Andrius Kubilius sako raginsiąs Skandinavijos bankus, kurie kontroliuoja 85 proc. Lietuvos komercinių bankų kapitalo, aktyviau skolinti šalies verslui ir gyventojams.
"Aš raginsiu tuos pačius skandinaviškus bankus drąsiau skolinti Lietuvos verslui, žmonėms pinigų, nes dabar matome kai kurių gal per didelių suvaržymų kreditavimo srityje, nes net ir gerai veikiantis verslas, turintis eksporto rinkas, išplėtotą gamybą, susiduria su didelėm problemom pasiskolinti iš bankų pinigų savo veiklai finansuoti", – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.
Todėl, anot jo, Vyriausybė irgi planuoja imtis ekonomikos skatinimo priemonių.
"Šio plano ambicija didelė – sukaupti iki 4 mlrd. litų papildomų pinigų ir iš jų maždaug pusę skirti verslo kreditavimui. Skolinimosi galimybės tiek valstybei, tiek verslui būtų žymiai geresnės, jeigu Lietuvos valstybės finansų sistema turėtų aiškias stabilumo perspektyvas", – kalbėjo premjeras.
A.Kubilius teigė, kad Skandinavijos bankai turėtų būti suinteresuoti skolinti Lietuvos verslui.
"Teks atkreipti švedų kolegų dėmesį, kad tam tikra prasme šitaip sumažindami ir apribodami kreditavimą Lietuvoje, į ką jau atkreipė dėmesį daugelis Europos, Europos Komisijos ekspertų, Skandinavijos bankai pjauna šaką, ant kurios sėdi. Jeigu dėl tokio užveržto kreditavimo Lietuvos verslas susiduria ir susidurs ateityje su didelėmis problemomis, tai dėl to galų gale kentės tie patys bankai", – sakė Vyriausybės vadovas.
Premjeras pabrėžė, kad Lietuvos skolinimosi galimybės didele dalimi priklauso nuo šalies rizikos vertinimo.
"Skolinimosi galimybės tiek verslui, tiek valstybei būtų daug geresnės, jeigu Lietuvos valstybės finansų sistema turėtų aiškias stabilumo perspektyvas. Tam mes skiriame ypatingą dėmesį - aš jau kalbėjau apie deficito sumažinimą 5 mlrd. litų. Jeigu to nebūtume padarę, tai akivaizdu, kad visi bankai žiūrėtų su dideliu nerimu į valstybės finansų sistemos perspektyvas ir skolinimasis būtų dar sudėtingesnis", – kalbėjo premjeras.
Kitą savaitę A.Kubilius vyksta į Švediją, kur susitiks su šalies vyriausybės bei finansų institucijų vadovais. Premjeras ketina kviesti Skandinavijos bankų atstovus dalyvauti Lietuvoje kuriamame Stabilizavimo fonde.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelis: JAV sprendimas – praeitos Vyriausybės nesėkmės ženklas4
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai paskelbus apie dirbtinio intelekto lustų eksporto ribojimą, kuris taikomas ir Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tokį sprendimą vertino kaip praeitos Vyriausybės vykdytos užsienio politikos ...
-
VMI priminimo žinutę gaus 180 tūkst. klientų: ką svarbu žinoti
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuos 180 tūkst. savo klientų apie Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) veiklos kodų pasikeitimus. ...
-
Ekonomistas: to niekas negalėjo paaiškinti3
Vyriausybė steigia Maisto tarybą. Nauja institucija stebės būtiniausių maisto produktų kainas. Jei kils įtarimų, kad brangsta nepagrįstai – įsikiš. Ekonomistams teigiant, kad maisto kainų augimas jau išsikvėpė, premjeras Gintau...
-
Suskaičiavo, kiek II pakopoje iš tiesų prikaupia Lietuvos gyventojai: rekordininką rado tik vieną4
Kai didelė dalis šalies gyventojų piktinasi, kad pensijų fonduose senatvei pavyksta sukaupti nedaug, šimtai lietuvių gali pasigirti įspūdingomis sumomis. O vienas iš šalies komercinių bankų tikina ir netgi pateikė pavyzdį,...
-
Seimo Energetikos komisija irgi išsakė savo nuomonę dėl antrojo jūros vėjo parko konkurso1
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, kaip ir Audito komitetas, paragino Energetikos ministeriją laikinai sustabdyti vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą. ...
-
Svarbi žinia iš „Sodros“: pranešimus gaus beveik 236 tūkst. žmonių4
„Sodra“ skelbia, kad pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje arba automatinį sustabdytų įmokų atnaujinimą gavo beveik 236 tūkst. žmonių. Iki birželio 30 d. jie gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstyb...
-
Savickas ketina aiškintis dėl JAV ribojimų4
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai paskelbus, kad ribos lustų eksportą į visas šalis, išskyrus 18 artimiausių partnerių, kurių gretose Lietuvos nėra, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas tvirtina – situa...
-
Valstybės kontrolė pateikė šokiruojančius duomenis apie Lietuvos kelius1
Daugiau nei trečdalis valstybinės reikšmės kelių yra blogos būklės, o dauguma jų remonto darbų 2021–2023 metais vėlavo, sako Valstybės kontrolės (VK) atstovas. Tuo metu „Via Lietuvos“ vadovas tikina, kad strateginių kelių ...
-
Audito komitetas siūlo stabdyti jūros vėjo konkursą: kokia ministro pozicija?4
Seimo Audito komitetas siūlo Energetikos ministerijai stabdyti šiuo metu vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, kol bus įvertintas jo ekonominis pagrįstumas. ...
-
ŽŪM: jiems parama gyvybiškai būtina1
Smulkiųjų ūkininkų ūkių plėtrai skiriama dar 2,35 mln. eurų paramos, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija. ...