- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant stipraus vėjo, sumažėjus saulės elektrinių gamybai ir Baltijos regione vykus kai kurių elektrinių bei jungčių remontams, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, didėjo 9 proc. iki 91,5 euro už megavatvalandę (MWh).
Kitose Baltijos šalyse elektros kainos buvo tokios pat kaip ir Lietuvoje, o didžiausia ji buvo Lenkijoje, kur siekė 103,4 euro už MWh, ketvirtadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus eksperto Andriaus Maneikio, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo didėjusi vėjo gamyba, perpus sumažėjusi saulės elektrinių generacija, taip pat „NordBalt“ jungties su Švedija bei šiluminių elektrinių remontai.
„Praėjusį mėnesį Lietuvoje daugiausia elektros energijos vėl gamino vėjo jėgainės (...). Nors pirmoje mėnesio pusėje vėjo elektrinių generacija buvo nedidelė, įpusėjus spaliui Lietuvoje įsivyravo itin vėjuoti orai“, – pranešime sakė A. Maneikis.
Jo teigimu, didelė vietinė vėjo elektrinių gamyba leido iš dalies pakeisti pigų importą iš Švedijos, kuris remonto metu buvo nepasiekiamas dėl savaitę trukusio „NordBalt“ jungties remonto.
Planiniai remonto darbai spalį, anot A. Maneikio, taip pat vyko Elektrėnų komplekse, Rygos šiluminėje elektrinėje. Be to, užbaigtas branduolinių elektrinių remontas Suomijoje bei Švedijos–Lenkijos tarpsisteminės jungties atnaujinimai.
Nors šie darbai prisidėjo prie elektros kainų augimo trumpuoju laikotarpiu, jie būtini siekiant užtikrinti stabilų įrenginių veikimą žiemą.
„Nors šie darbai prisidėjo prie elektros kainų augimo trumpuoju laikotarpiu, jie būtini siekiant užtikrinti stabilų įrenginių veikimą žiemą“, – teigė „Litgrid“ ekspertas.
„Litgrid“ teigimu, Lietuvoje elektros suvartojimas spalį, palyginti su rugsėju, preliminariai išaugo 6 proc. iki 1,02 tūkst. gigavatvalandžių (GWh). Tuo metu elektros gamyba šalyje augo 2 proc. iki 603 GWh.
Vietinės elektrinės praėjusį mėnesį pagamino 59 proc. šalyje suvartotos elektros. Vėjo jėgainės spalį gamino daugiausia – apie 47 proc. visos šalyje pagamintos elektros.
Vėjo jėgainių gamyba spalį, palyginti su rugsėju, augo 22 proc. iki 281 GWh, hidroelektrinių – 11 proc. iki 75 GWh, šiluminių elektrinių – 30 proc. iki 133 GWh, tuo metu saulės elektrinių generacija mažėjo 49 proc. iki 81 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 34 GWh.
Spalį į Lietuvą buvo importuota 598 GWh elektros – 10 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Bendras importo srautas sudarė 51 proc. šalies suvartojimo. 58 proc. energijos spalį importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 19 proc. – iš Latvijos, 23 proc. – iš Lenkijos.
Eksportas praėjusį mėnesį Lietuvoje mažėjo 68 proc. iki 75 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į į Latviją – 71 proc., 28 proc. – Lenkiją, o likęs 1 proc. į Skandinaviją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parlamentas pritarė Europos standarto taikymui vystant Lietuvos žaliųjų obligacijų rinką
Ketvirtadienį Seimas pritarė Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo būtų įtvirtinamas Europos žaliųjų obligacijų standartas. Šiuo standartu siekiama sudaryti sąlygas vystyti Lietuvos žaliųjų obligacijų rinką ir padėt...
-
Seimas sugriežtino lošimo paslaugų teikimą ir nustatė minimalų lošėjų amžių
Ketvirtadienį Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais sugriežtinamos lošimo paslaugų teikimo sąlygos, nustatant, jog minimalus lošiančiųjų amžius – 21 m. Taip pat parlamentas svarstymo stadijoje pritarė įstatymo pakeitimo ...
-
Pritarta projektui: bus siekiama liberalizuoti geležinkelių darbuotojų įgūdžių įvertinimo tvarką
Ketvirtadienį Seimas priėmė Susisiekimo ministerijos inicijuotą Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektą, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias užduo...
-
Parlamentas: valstybė užsieniečių apgyvendinimą finansuos ne ilgiau pusmečio
Seimas nusprendė, kad Lietuva užsieniečių apgyvendinimą finansuos ne ilgiau pusės metų – tik kol migrantams galioja laikinosios apsaugos statusas ar yra laukiama sprendimo jį suteikti. ...
-
„Ignitis“ vadovas: svarbiausias projektas po sinchronizacijos – Lietuvos ir Vokietijos elektros jungtis
„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigia, kad sekantis žingsnis stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę yra HVDC (ang. aukštos įtampos nuolatinės srovės) jūrinio kabelio į Vokietiją projektas, kuris leistų ...
-
Parlamentas apsisprendė leisti medžiotojams paveldėti medžioklės plotus
Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymo pakeitimus, kurie leis medžiotojams paveldėti fiziniam asmeniui priklausiusius medžioklės plotus. ...
-
Valstybės kontrolė: 2027 metais šalies skola gali pasiekti pusę BVP
Kitais metais planuojamas valdžios sektoriaus deficitas, neatitinkantis perteklinio sektoriaus taisyklės, kelia riziką finansų tvarumui, o iki 2027 metų valstybės skola gali priartėti prie pusės bendrojo vidaus produkto (BVP), ketvirtadienį skelbia au...
-
Kritikuoja laidojimo pašalpos didinimo siūlymą: reikia tuos senukus perregistruoti į Latviją5
Už laidojimo paslaugas tenka pakloti ne vieną tūkstantį eurų, o valstybė tam skiria 440 Eur. Socialdemokratai išmoką siūlo didinti dvigubai, esą žmonės vos išgali karstą nusipirkti, tačiau dabartiniai valdantieji kritiški toki...
-
Transporto rinkos statistika: Lietuva užtikrintai pirmauja tarp kaimyninių šalių
Transporto rinkos statistikos ir analizės duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo įregistruoti 8002 automobiliai. Nors šis skaičius, palyginti su antruoju metų ketvirčiu, yra beveik 12 proc. mažesnis, visgi Lietuva užti...
-
VDI griežtina atsakomybę už smurtą ir priekabiavimą darbe: nuo kitų metų darbdavių lauks griežtesnės nuobaudos1
Nuo naujų metų įsigalios Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kurie sugriežtins darbdavių administracinę atsakomybę už darbuotojų patiriamą smurtą ir priekabiavimą. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikisi, kad griežtesnės nuobaudo...