Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė sumažėjusi hidroelektrinių gamyba ir jas pakeitusios brangesnės šiluminės elektrinės.

„Vasarį visame regione reikšmingai mažėjo hidroelektrinių generacija, kurią turėjo pakeisti gamyba iškastinį kurą deginančiose elektrinėse. Baltijos šalyse didžiausios hidroelektrinės yra Latvijoje, sausį jos pagamino apie 630 gigavatvalandžių elektros energijos, o vasarį jų generacija sumažėjo iki 370 gigavatvalandžių. Palyginti visos Baltijos šalys vasarį suvartojo apie 2000 gigavatvalandžių, todėl gamybą reikšmingai turėjo didinti Rygos šiluminės elektrinės. Nors šiluminių elektrinių kaštai pingant gamtinėms dujoms mažėjo, vasarį brango taršos leidimai“, – „Litgrid“ pranešime teigė L. Varanavičius.  

 Nors šiluminių elektrinių kaštai pingant gamtinėms dujoms mažėjo, vasarį brango taršos leidimai.

 

Pasak jo, praėjusį mėnesį mažėjo ir vėjo gamyba – nuo 209 iki 182 GWh, o mėnesio pradžioje dėl itin mažos gamybos kiek sparčiau augo kainos. Tuo metu saulės jėgainių gamyba Lietuvoje vasarį išaugo nuo 5 iki 14 GWh.

„Litgrid“ praneša, jog vasarį elektros kainos apie 10 proc. augo ir daugelyje Vakarų Europos šalių – Vokietijoje jos siekė 128 eurus už megavatvalandę (MWh), Prancūzijoje – 149 eurus. Daugelyje zonų kainos krito tik Šiaurės Europoje – Norvegijos ir Švedijos zonose kainos vasarį nesiekė 50 eurų už MWh, Suomijoje bei Švedijos pietuose, iš kurių įprastai importuoja Baltijos šalys, elektros kaina buvo iki 100 eurų.

Elektros suvartojimas Lietuvoje vasarį siekė 935 GWh – 15 proc. mažiau nei sausio mėnesį. Palyginti su tuo pačiu metu pernai, šiemet vartojimas mažėjo 11 proc.

Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 15 proc., o vietos elektrinės užtikrino apie 41 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per vasario mėnesį buvo pagaminta apie 379 GWh elektros.

Bendras importo srautas sudarė 68 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą mažėjo 14 procentų. Vasarį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 47 proc., iš Latvijos – 51 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos apie 2 procentus.

Eksportas vasarį mažėjo 20 proc. iki 184 GWh. Didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 98 proc., 2 proc. – į Latviją.