- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui pritarus šalies miškų urėdijų pertvarkai, BNS pateikia svarbiausius faktus apie Lietuvos miškus ir juos prižiūrinčias urėdijas.
Miškininkystės sektoriuje dabar veikia 43 valstybės įmonės – 42 miškų urėdijos, patikėjimo teise valdančios ir naudojančios joms skirtus valstybinius miškus, jų veiklą prižiūrinti Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinis miškotvarkos institutas, atliekantis miškotvarkos darbus ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Didžiausios yra Švenčionėlių (42 tūkst. hektarų) ir Panevėžio (38 tūkst. hektarų) miškų urėdijos, o mažiau nei po 15 tūkst. hektarų valdo Dubravos, Kupiškio ir Zarasų miškų urėdijos.
Lietuvoje miškai sudaro 2,18 mln. hektarų, iš kurių mišku apaugę yra 2,055 mln. ha, o miškingumas sudaro 33,4 proc. Didžiausią dalį (56 proc. arba 1,15 mln. ha) miškų ploto užima spygliuočių medynai. Beveik pusę (49,7 proc.) miškų ploto užima valstybiniai miškai, kurie sudaro 1,085 mln. ha.
39,7 proc. arba 866 tūkst. ha miško valdo privatūs savininkai, kurių Lietuvoje 2015 metų pradžioje buvo 247,8 tūkst. ir kurie vidutiniškai valdo 3,4 ha. 10,5 proc. miškų ploto yra rezervuota nuosavybės teisės atkūrimui.
2015-ųjų pabaigoje miškų urėdijos valdė 1,003 mlrd. eurų vertės biologinio turto - 5,3 proc. daugiau nei 2014 metų pabaigoje. Miškininkystės sektoriaus turtas per 2015 metus išaugo 4,6 proc. iki 1,2 mlrd. eurų, rodo Valstybės valdomų įmonių veiklą prižiūrinčio Valdymo koordinavimo centro (VKC) duomenys.
2015 metais urėdijos gavo 158,7 mln. eurų pajamų - 5,4 proc. mažiau nei 2014 metais. Jų mažėjimui didžiausios įtakos turėjo atpigusi apvalioji mediena, kurios vidutinė kaina smuko nuo 43,8 eurų už kubrą 2014 metais iki 38,6 eurų 2015 metais. Krintant kainai, parduotas apvaliosios medienos kiekis augo 7 proc. Iš viso 2015 metais buvo parduota 3,7 mln. kubų apvaliosios medienos.
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, 2016 metais urėdijos uždirbo 7,3 mln. eurų grynojo pelno - 17,7 proc. daugiau nei 2015 metais (6,2 mln. eurų).
2015 metais iškirsta 6,7 mln. kubų medienos. Valstybiniuose miškuose iškirsta 3,8 mln. kubų - beveik tiek pat, kaip ir 2014-aisiais. Privačiuose miškuose kirtimai siekė 2,9 mln. kubų - 23,7 proc. mažiau.
Miškų urėdijos vidaus rinkoje 2015 metais pardavė 3,45 mln. kubų apvaliosios medienos, tai 9,2 proc. daugiau nei 2014 metais. Daugiausiai jos supirko bendrovės „Juodeliai“ (233,4 tūkst. kubų), „Ikea Industry Lietuva“ (230,1 tūkst. kubų) ir „Targirė“ (155 tūkst. kubų).
2015 metais į užsienį eksportuota 1,4 mln. kubų medienos - 18,1 proc. mažiau nei 2014 metais. Daugiausiai eksportuota į Latviją (760 tūkst. eurų), Lenkiją (321 tūkst. eurų) ir Švediją (146 tūkst. eurų).
Miškų urėdijų indėlis į valstybės biudžetą. 2016 metais urėdijos sumokėjo 3,2 mln. pelno įmokų (2015 metais - 5,6 mln. eurų). 2015 metais jos apskaitė 23,9 mln. eurų netipinių mokesčių (2014 metais - 25,1 mln. eurų).
Urėdijose dirba apie 4 tūkst. darbuotojų. Joje yra vienas didžiausių ilgalaikių vadovų skaičius. Prezidentūros duomenimis, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovauja daugiau nei po 30 metų, Marijampolės ir Radviliškio - po 26 metus.
Pernai kovo viduryje Lietuvoje lankęsis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare siekia tapti Lietuva, generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija) teigė, kad Lietuvai nereikia 42 miškų urėdijų ir jų skaičius turėtų būti mažinamas.
Dabartinį miškų ūkių valdymą kritikavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, Valstybės kontrolė, konsoliduoti urėdijas ragino ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu45
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos4
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių3
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...