Į pensiją išėjęs Ramaldas galvos nebesuka. Pensija – 600 eurų. Dar keturis tūkstančius prisidėjo papildomai kaupdamas. Vyras buvo įsigijęs ir investicinį gyvybės draudimą, bet grąža nuvylė.

„Gerai neprisimenu, bet nebuvo jokio pelno. Net nežinau, ar atgavome visus tuos pinigėlius, kuriuos buvome investavę“, – dėstė pensininkas Ramaldas.  

Įsigijęs investicinį draudimą, žmogus kas mėnesį moka įmokas. Viena dalis kaupiama, kita – tenka draudimo rizikai padengti.

„Kuo daugiau draudiminių apsaugų pasirenki, tuo didesnė įmokos dalis skiriama draudimo rizikoms padengti. O tai reiškia, kad mažiau lieka investavimui“, – aiškino Lietuvos banko Finansinių paslaugų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dar žmogui kainuoja ir pati draudimo paslauga. Atskaitymai gali siekti ir pusę įmokų. Tad rezultate sumokėtų įmokų gali būti daugiau už sukauptą sumą.

„Šio produkto pardavėjai labai suinteresuoti parduoti gyvybės draudimą, nes gauna komisinius. Tai – tiesioginis uždarbis, susijęs su pardavimais. Ir kuo daugiau sutarčių yra parduodama, tuo didesnius komisinius jie gauna“, – komentavo V. Cibas.

Kad draudikai nesipelnytų iš žmonių, Lietuvos bankas nori naikinti taip vadinamuosius komisinius už sudarytas sutartis.

„Niekas neprivers jokių subjektų, šiuo atveju draudimo tarpininkų, tiesiogiai ar netiesiogiai teikti paslaugas nemokamai. Tai bankas tikriausiai turi omenyje, kad už šią paslaugą turėtų susimokėti galimai pats klientas“, – teigė Draudimo brokerių rūmų prezidentas Arūnas Adomaitis.

Ekonomistas sako, kad Lietuvos bankas eina teisingu keliu, tik nepagalvojo, kad draudikai bandys apeiti komisinių schemą.

„Jie mokės premijas. Gal už mėnesį arba kas du mėnesius. Tą premiją galės apiforminti už ką tik nori“, – komentavo Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus. 

Anot brokerių, aštuoni iš dešimties draudikų per tarpininkus veikia komisinio mokesčio pagrindais. Tik didieji komerciniai bankai darbuotojams moka ne komisinį, o darbo užmokestį. Brokerių manymu, tai – bankų protegavimas ir konkurencijos mažinimas.

„Tikėtina, kad po šio siūlymo prieinamumas tokių paslaugų klientams dar susiaurės ir sumažės“, –  konstatavo A. Adomaitis.

„Šis pakeitimas reguliavime labai smarkiai atsilieptų draudimo įmonėms. Joms reikėtų keisti savo verslo modelį, bet toks sprendimas padiktuotas blogos praktikos. Jeigu ji nebūtų susiformavusi, mes nekalbėtume apie reguliavimo pakeitimus“, – teigė V. Cibas.

Lietuvos bankas apie trūkumus pardavimuose draudimo įmones įspėjo prieš šešerius metus, bet pokyčių esą nebuvo.

Draudimo įmonėms vertėtų galvoti apie kažkokius kitokius pajamų šaltinius, o ne vien tik iš to gyvybės draudimo.

 

„Tas sutarčių skaičius, kuris yra dabar, yra stipriai per didelis. Ir nereikia leisti joms toliau išbujoti. O draudimo įmonėms vertėtų galvoti apie kažkokius kitokius pajamų šaltinius, o ne vien tik iš to gyvybės draudimo“, – svarstė A. Bartkus. 

Investicinį gyvybės draudimą įsigijęs kas septintas Lietuvos gyventojas. Užpernai sudaryta 50 tūkst., o pernai – tūkstančiu daugiau sutarčių.

„Neturiu tokio draudimo, nes nemanau, kad iš to bus kažkokios naudos“, – sakė užkalbinta praeivė.

„Aš jau praktiškai – pensijoje. Kiek prisikaupiau, tiek turiu“, – kalbėjo kitas pašnekovas.

Lietuvos bankas, nustatęs, kad kone kas antram pirkėjui buvo parduotas jo poreikių neatitinkantis investicinis gyvybės draudimas, ketina parengti gaires. Pardavėjai turės tiksliau paaiškinti pirkėjui apie šį draudimą. O komisinius Lietuvos bankas tikisi panaikinti dar šiemet.