- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atliktas tyrimas atskleidė, kad tos pačios lietuviškos prekės užsienyje kainuoja pigiau. Ir tai – ne sutapimas. Mūsų gamintojai uždirbinėja lietuvių vartotojų sąskaita? Apie šį fenomeną LNK žurnalistas teiravosi „Pricer.lt“ maisto krypties vadovo Petro Čepkausko.
– Kodėl užsienyje tos pačios lietuviškos prekės kainuoja pigiau?
– Pradėsiu nuo tokio kalambūro, kad lietuviškos prekės pigesnės užsienyje, o lenkiškos prekės yra pigesnės Lietuvoje. Kaip sakoma, į svečius visada ateiname su dovanomis. Taigi lietuvių gamintojai važiuoja su dovanomis į užsienį, o lenkų – į Lietuvą. To priežastys įvairios. Viena jų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skirtumai įvairiose šalyse. Statistikos departamento, kuris fiksuoja lietuviškų prekių kainų kilimą Lietuvos ir užsienio rinkoje, duomenimis, stebimas didelis neatitikimas. Per 2022 metus, kai Lietuvoje maisto produktai pabrango iki 35 proc., tuo tarpu gamintojai užsienio vartotojams kainas pakėlė tik iki 10 proc.. Beje, Lietuvos vartotojams kai kurie mūsų gamintojai kainas „užvanojo“ ir iki 37 proc. Tokie skaičiai rodo, kad mūsų gamintojai uždirbinėjo pinigus Lietuvos vartotojų sąskaita. Pastaruoju metu kai kurie lietuvių gamintojai skundėsi, kad užsienyje rinka suprastėjo, mažiau realizuojama, žmonės mažiau vartoja. Ir tuo metu Lietuvoje pasipylė atskirų maisto produktų grupių, pavyzdžiui, pieno, akcijos „Parduok prekes Lietuvoje“. Ir tai nėra sutapimas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Didžiausias atotrūkis matomas tarp pieno produktų. Lenkiški produktai Lietuvoje jau gerokai pigesni nei lietuviški. O lietuviški užsienyje parduodami pigiau nei Lietuvoje – kur logika? Juk kainuoja ir transportavimas – logistika ir visa kita… Kokių prekių grupėje stebimas didžiausias kainų skirtumas?
– Didžiausias kainų skirtumas fiksuojamas tarp tų prekių, kurių vartotojas nelabai gali palyginti. Tad jei gamintojas, tarkim, pieno kainą užkeltų iki 5 eurų, mes iš karto matytume, kad kažkas ne taip. Juk galime palyginti ir iškart kiltų klausimas, gal tas pienas iš auksinių karvių?! Bet, pavyzdžiui, kokių nors saldainių ar kitų prekių kainas, kurių nelabai galime palyginti, pardavėjai, būna, užkelia ir keturis, ir penkis kartus. Ir mes perkame, nes nelabai įsivaizduojame, kokia reali tos prekės vertė. Stebima tendencija, kad dažniausiai mūsų verslininkai užkelia kainas tų prekių, kurios kainuoja iki 5 eurų. Jei užsienyje ta prekė kainuoja, sakykime, vieną eurą, tai Lietuvoje verslininkai ją parduoda už 5 eurus. Kai kuriuos pirkėjus įtikina, kad, tarkim, ta rankenėlė ar kita prekės gali tiek kainuoti. Ir žmogus, kuris nesuvokia to daikto vertės, nelygina kainų ir pernelyg netaupo biudžeto, ją perka už neadekvačią kainą.
Jei užsienyje ta prekė kainuoja, sakykime, vieną eurą, tai Lietuvoje mūsų verslininkai ją parduoda už 5 eurus.
– „Pricer.lt“ matėme duomenų, kur dominuoja du skaičiai – 12 proc. ir 30 proc. Koks čia nurodomas skirtumas?
– Tyrimas parodė, kad Lietuvoje prekės brango 30 proc. Gamintojai kėlė daugiau nei didėjo pati infliacija, kuri buvo 5 procentiniais punktais mažesnė. Tuo tarpu užsienio vartotojams lietuvių gamintojai kainas pakėlė tik 10 proc. Be to, užsienio pirkėjui tas lietuviškas produktas, ar tai būtų sviestas, ar sūrelis, neimponuoja. Na, sūrelis yra sūrelis – didelis pasirinkimas tokių. Nieko nuostabaus. Kadangi užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje gyventojų pajamos neaugo, tai verslininkai ir sako mūsų gamintojams: „Jeigu jūs daug užkelsite kainas, mes iš jūsų nepirksime“.
– Daugelis pastebėjo, kad maisto produktų kainos didėjo greičiau ir labiau nei pati infliacija. Kaip tai paaiškinti?
– Taip. Jeigu pas mus buvo fiksuojama infliacija apie 20–21 proc., tai maisto produktai pabrango apie 35 proc. Iš vienos pusės dėl karo ir kylančių energetikos kainų išsibalansavo daugelio produktų rinka. Pavyzdžiui pabrango grūdai, kurie yra daugelio produktų sudedamoji dalis. Ūkininkai gyvulius irgi šeria grūdais – susidarė tokia grandininė reakcija. Kitas dalykas – verslas kainas kelia greičiau, kai yra neaiški situacija, nes nori kuo greičiau susigrąžinti pinigus ir investicijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viename Lietuvos mieste pabrango parkavimas: panaikintas ir svarbus patogumas
Šiauliuose nuo sausio pabrango parkavimas miesto centre, o vairuotojai už automobilių stovėjimą nebegali atsiskaityti per mobiliojo ryšio operatorius. Kad nepatirtų nuostolių, tokį sprendimą priėmė pati UNIPARK bendrovė. Tik esą juos ...
-
Šokiruojanti tiesa: daugiau nei 100 verslo subjektų pažeidė reklamos įstatymą?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), praėjusiais metais atlikusi apie 3 tūkst. skleidžiamos reklamos patikrinimų, daugiau nei 100 verslo subjektų pateikė rekomendacijas dėl skleidžiamos jų kosmetikos gaminių reklamos. ...
-
Seimo komitetas skubina perkelti šalies bitininkystei palankią ES Medaus direktyvą
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ragina Žemės ūkio ministeriją nelaukti 2025-ųjų gruodžio 14-osios ir greičiau parengti pataisas dėl Europos Sąjungos (ES) vadinamosios Medaus direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę. Tokiu atveju keistųsi ir g...
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?18
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur2
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos2
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...