- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurią inicijavo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija” (PTO), atskleidė, kad pastaruoju metu pastebima nauja tendencija – vis daugiau mūsų šalies vartotojų gaminius įsigyja atsižvelgdami ne tik į kainą, bet ir į aplinkosauginius veiksnius.
Tokie vartotojų elgsenos pokyčiai leidžia prognozuoti, kaip Lietuvos gamybos pramonė vystysis ateityje.
Vartotojai tampa atsakingesni
Apklausos rezultatai parodė, kad didžiajai Lietuvos daliai gyventojų, pagrindiniai kriterijai renkantis gaminį išlieka jo kaina (49 proc.), sudėtis bei savybės (34 proc.). Be šių įprastų kriterijų, nemažas vartotojų dėmesys tenka ir aplinkosaugai.
14 proc. respondentų atkreipia dėmesį iš kokios medžiagos pagaminta gaminio pakuotė, 12 proc. aktualus pakuotės spalvingumas, forma bei prekės ženklas. Net 10 proc. gyventojų svarbu, kad pakuotė nebūtų perteklinė bei būtų galimybė ją panaudoti kitai paskirčiai. 9 proc. apklaustųjų pažymi, kad pakuotė turi būti lengvai perdirbama arba pagaminta iš perdirbtų medžiagų.
„Pakuotės gyvavimo kelias – nuo parduotuvės lentynos iki namų – itin trumpas, o pakuočių atliekų sukeliamos problemos išties didelės. Todėl lemiamas veiksnys sprendžiant šias problemas yra tinkamos pakuotės pasirinkimas. Tendencija, kuria mūsų šalies vartotojai pradėjo vadovautis rinkdamiesi supakuotus gaminius kelia vilčių, kad ateityje pirkėjai skirs dar didesnį dėmesį aplinkosaugai. Tai reiškia, kad ir verslas bus priverstas atsižvelgti į sąmoningesnių vartotojų poreikius ir kurti tokią pakuotę, kuri būtų ne tik inovatyvi, bet ir darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai“ – tyrimo rezultatus komentuoja VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos vicepirmininkas Aloyzas Gaudutis.
Taip pat tyrimas parodė, kad net 49 proc. apklaustųjų į apsipirkimo vietas eina su daugkartiniais pirkinių maišeliais. 18 proc. pirkėjų naudoja savo atsineštus vienkartinius plastikinius maišelius įsigytus ankstesnėse apsipirkimo vietose. Trečdalis gyventojų vis dar įsigyja plastinkinius (26 proc.) arba popierinius (7 proc.) maišelius apsipirkimo vietose.
Dabartiniai pokyčiai pakavimo sektoriuje
Paklausus, kokie esminiai pokyčiai pastebimi pakavimo sektoriuje, Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų tyrimų centro (PITC) direktorius Visvaldas Varžinskas tikina, kad vis daugiau Lietuvos įmonių dėmesį skiria pakuotei ir jos draugiškumui aplinkai.
„Pastebiu, kad vis daugiau Lietuvos įmonių domisi šiuolaikinio mokslo suteikiamomis galimybėmis projektuoti aplinkai nekenksmingas pakuotes ir sėkmingai pradeda taikyti jas praktikoje. Kalbant apskritai apie pokyčius pakavimo sektoriuje, čia nuolat vyksta inovacijos, atsiranda naujos pakavimo technologijos, sukuriami nauji pakavimo įrenginiai ir sprendimai. Pakuočių medžiagoms keliami vis aukštesni reikalavimai, svarbus medžiagos perdirbamumas, suirimo ypatumai ir poveikis aplinkai bei vartotojui“ – teigia V. Varžinskas.
Taip pat V. Varžinskas akcentuoja, kad aplinkai draugišką pakuotę lemia ne tik jos medžiagos pasirinkimas, bet ir daugelis kitų sprendimų, kurie turi apimti visus pakuotės gyvavimo ciklo etapus: žaliavų gavybą, gaminių pakavimą, transportavimą, atliekų tvarkymą ir kt.
Daugiau nei pusės apklaustųjų manymu, Lietuvos gamintojai skiria pakankamai dėmesio tam, kad pakuotės kuo mažiau kenktų aplinkai, t. y. būtų perdirbamos, pagamintos iš nekenksmingų medžiagų, tiktų pakartotinai naudoti.
Paklausus respondentų, dėl kokių priežasčių verslo įmonės užsiima visuomenės aplinkosauginiu švietimu, įgyvendina įvairias socialines-aplinkosaugines akcijas, 56 proc. apklaustųjų teigia, kad lemianti priežastis yra įmonių siekis padidinti pardavimus bei noras pagerinti įvaizdį (44 proc.) ir vos 11 proc. pažymi, kad pagrindinis motyvas yra įmonių suvokimas, kad tik socialiai atsakingas verslas turi ateitį.
„Daugeliui Lietuvos įmonių vadovų atrodo, kad suderinti verslo interesus ir aplinkosauginius dalykus yra brangu bei sudėtinga. Tačiau aplinkosauginiai reikalavimai, kurie beje vis griežtėja, bet kuriai įmonei yra puiki galimybė ne tik sutaupyti, prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo, bet ir didinti konkurencingumą rinkoje“ – pažymi V. Varžinskas.
Per mažai kalbama apie sektinus pavyzdžius
PTO vicepirmininkas A. Gaudutis pastebi, kad Lietuvoje daugėja įmonių ir įstaigų iniciatyvų, kuriomis prisidedama prie aplinkosauginių problemų sprendimų. Siekiant aktyviau paskatinti bei paviešinti tokių įmonių gerąją patirtį, pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas konkursas „Pakuočių sektoriaus lyderiai 2016“.
,,Kartu su gausiu būriu partnerių: KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centru, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, „Papyrus Lietuva“, organizuojame pakuočių sektoriaus konkursą, kuris tikimės paskatins dalinimąsi geraja patirtimi, pažangių idėjų sklaidą bei inovatyvių aplinkosauginių sprendimų įgyvendinimą“ – teigia A. Gaudutis.
Konkursui kviečiama pristatyti veiklas, iniciatyvas ar projektus, vienaip ar kitaip susijusius su pakuočių ar pakuočių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimu. Jame gali dalyvauti gamintojai ir importuotojai, pakuočių gamintojai, savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei atliekų tvarkytojai.
Paraiškos priimamos iki rugsėjo 30 d., jas vertins patyrusių ekspertų komisija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas53
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...