- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
LAT antradienį panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 metų gruodžio 21 dienos nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 metų rugsėjo 22 dienos sprendimo dalis atmesti Čekijos įmonės „TollNet“ prašymus panaikinti „Via Lietuvos“ (tuometinės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, LAKD) sprendimą prikimo laimėtoja pasirinkti „ProIT“ bei iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę pirkime.
Šią dalį Apeliacinis teismas turės nagrinėti iš naujo.
„Šios („TollNet“ pateiktos – BNS) aplinkybės yra reikšmingos siekiant įvertinti, ar trečiasis asmuo („ProIT“ – BNS) pateikė pirkimo dokumentus atitinkančius duomenis, (...) todėl jos turėjo būti ištirtos, nustatytos ir teisiškai įvertintos nagrinėjant bylą teisme“, – nusprendė LAT.
„Via Lietuva“ penktadienį išplatintame pranešime teigė, jog dėl teismuose užstrigusio sistemos sukūrimo pirkimo, bendrovė nusprendė pereiti prie jau sukurtos sistemos nuomos pirkimo – dėl to inicijuojama vieša rinkos konsultacija.
„Suprantame šio projekto strateginę svarbą. Deja, šiandien akivaizdu ir tai, kad projekto sėkmė priklauso ne tik nuo bendrovės pastangų. Todėl pirmąja sėkme po nesėkmių ruožo būtų, jei e. tollingo projekto vystymas pagaliau išjudėtų iš mirties taško, kuriame esame pastaruosius trejus metus“, – pranešime teigė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
„TollNet“ LAT teigė, kad teismai tinkamai neišnagrinėjo jos argumentų, jog „ProIT“ esą pateikė melagingą informaciją „apie savo siūlomų specialistų patirtį, kurios iš tikrųjų šie specialistai neturi“, nenurodant fakto, kad „ProIT“ ekonominio naudingumo balai buvo vertinami skaičiuojant prieštaringą informaciją.
„TollNet“ siekė įrodyti, kad Vilniaus programinės įrangos kūrimo įmonė „ProIT“ pateikė klaidinančią informaciją apie dalyvavimą kuriant panašias sistemas užsienio valstybėse, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (...)
„Bylą nagrinėję teismai nepateikė jokių motyvų dėl dalies ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo esminių argumentų, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui. (...) („ProIT“ – BNS) pateikta informacija buvo prieštaringa, prieštaravimai, net ir suteikus galimybę patikslinti pasiūlymą, nebuvo pašalinti“, – teismui teigė „TollNet“.
Tuo metu „Via Lietuva“ nurodė, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
„Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas“, – teigė „Via Lietuva“ .
„ProIT“ nutartyje pridūrė, jog byla turėtų būti nutraukta, nes „TollNet“ nebeturi teisinio suinteresuotumo byloje.
„Jeigu ieškovės („TollNet“ – BNS) kasaciniame skunde keliami reikalavimai, susiję su skundžiamos nutarties panaikinimu, ir būtų tenkinti, tai negalėtų sukelti ieškovei materialiųjų teisinių pasekmių“, – teigė „ProIT“.
LAT taip pat nusprendė, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, jog „TollNet“ praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl „ProIT“ įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir šio įtraukimo kaip kliūties bendrovei dalyvauti pirkime.
Apeliacinis teismas 2023 metų gruodį panaikino apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas „TollNet“ reikalavimas įtraukti „ProIT“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl neva pateiktos klaidingos informacijos ir bylą dėl to nutraukė.
Tuomet konstatuota, kad apygardos teismas apskritai neturėjo vertinti tokio ieškinio, nes jis pateiktas pavėlavus: „Bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su trečiojo asmens įtraukimu į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pašalinimo iš pirkimo turėjo nutraukti, o ne priimti sprendimą šiuos reikalavimus atmesti“.
Tuo metu LAT teigė, jog ieškinio senaties terminas turėjo būti siejamas ne su „Via Lietuvos“ atsakymo į „TollNet“ 2023 metų gegužės 5 dienos pretenzija, kuria ji nesutiko su LAKD 2023 metų balandžio 14 dienos sprendimu, o su LAKD atsakymo į „TollNet“ 2023 metų birželio 5 dienos pretenziją, kuria nesutikta su „TollNet“ argumentais, susijusiais su „ProIT“ kaip nepatikimu tiekėju bei sutarties įtaka nacionaliniam saugumui.
„Nustatytas pažeidimas nulėmė neteisingą bylos išsprendimą, nes nurodyti ieškovės reikalavimai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, o apeliacinės instancijos teismas bylą dėl jų nutraukė būtent dėl taikytos ieškinio senaties. Tai sudaro pagrindą panaikinti atitinkamą kasacine tvarka apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį“, – nusprendė LAT.
Dėl šio teisinio ginčo „Via Lietuva“ 2023 metų rudenį paprašė iki 2025 metų liepos atidėti e. tollingo diegimą. Vyriausybė tokį prašymą palaikė, tačiau Seimas 2023 metų gruodį leido sistemos veiklos pradžią atidėti tik iki 2025-ųjų sausio.
Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet pareiškė, kad tokios pataisos negali būti praktiškai įgyvendintos, nes teismo sprendimas bus aiškus tik 2023 metų gruodžio pabaigoje ir jeigu jis bus teigiamas, iki 2025 metų nebus spėta įgyvendinti projekto, nes sutarties terminas yra 14 mėnesių. Todėl, pasak jos, Vyriausybė turės ateiti į Seimą ir prašyti dar kartą atidėti terminą.
„TollNet“ siekė įrodyti, kad Vilniaus programinės įrangos kūrimo įmonė „ProIT“ pateikė klaidinančią informaciją apie dalyvavimą kuriant panašias sistemas užsienio valstybėse, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir sutartis dėl sistemos diegimo su ja neturėtų būti sudaryta.
Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų pradžios, tačiau 2022-ųjų pabaigoje Seimas jos diegimą atidėjo iki 2024 metų liepos.
2021 metais paskelbus preliminarios 40 mln. eurų vertės sistemos kūrimo konkursą jo laimėtoja iš pradžių išrinkta „TollNet“, o „Proit“ užėmė antrą vietą, Kelių direkcijai neskyrus balų už patirtį vykdant panašias sutartis ir įmonei šį sprendimą apskundus teismai „Via Lietuvą“ įpareigojo konkurso dalyvių pasiūlymus vertinti iš naujo.
Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paluckas: 2025 m. biudžetas nepaliko vietos PVM lengvatoms maistui, bet ateityje ji galėtų atsirasti2
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nors 2025 m. biudžete nėra vietos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms kai kuriems maisto produktams, ateityje toks sprendimas bus svarstomas. ...
-
Latvijoje pradėtas tyrimas dėl galbūt netinkamo „Rail Baltica“ lėšų panaudojimo
Latvijos prokurorai trečiadienį pranešė pradėję tyrimą dėl galbūt netinkamo valstybės lėšų, skirtų brangiai ir vėluojančiai geležinkelio jungčiai tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, panaudojimo. ...
-
„Via Lietuva“ kitų metų pradžioje spręs dėl e. tollingo konkursų likimo
Apeliaciniam teismui paskelbus, jog kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, kūrimo konkursą bendrovė „ProIT“ laimėjo teisėtai, o Klaipėdos apygardos teismui pripažinus neteisėtu valstybinių kelių valdytojos &bdqu...
-
Lietuvos paštas ir vėl kelia kainas2
Lietuvos pašto paslaugos siunčiant siuntinius į užsienį 2025 metais vidutiniškai brangs 0,44 euro daugiau, o laiškus (iki 20 gramų svorio siuntinius) – 0,38 euro. ...
-
Tokio dydžio biudžeto Vilnius dar nėra turėjęs: kam bus skiriami pinigai
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį pristatytas ateinančių 2025-ųjų metų biudžetas, preliminariai kitąmet turintis siekti 1,487 mlrd. eurų – 6,2 proc. arba 86 mln. eurų daugiau nei patvirtintas 2024 m. ...
-
Vilniuje kai kam už atliekų tvarkymą teks mokėti daugiau1
Trečiadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujus vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą dydžius. ...
-
Lietuvos bitininkai sunerimę: į šalies rinką plūsta padirbtas medus2
Seimo vicepirmininkas ir Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas teigia, kad nors Lietuvoje medaus surenkama daugiau nei anksčiau, bitininkai priversti konkuruoti su iš trečiųjų šalių įvežamais ir neretai pigesniais padirbt...
-
Ropė: pasiūlymas įsigyti parduodamą gretimą sklypą privalo būti ir kaimynas turi žinoti
Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo pirmumo teisę įsigyti parduodamą dirbamą žemės sklypą suteikti tik ūkininkams, kurie greta dirba žemę. ...
-
Paviešino lietuvių skolas: tai beveik Klaipėdos dydžio skolininkų miestas
Antstolių išieškomų skolų suma siekia 2 mlrd. eurų, o jų turi 222 tūkst. žmonių – 8 proc. šalies gyventojų, kurių 63 proc. šiuo metu niekur nedirba ir negauna jokių legalių pajamų, skelbia Antstolių rūmai. ...
-
Ar pavyks gyventojams lengviau atsiimti pinigus iš II pakopos19
Būsto paskolos grąžinimui arba pradiniam įnašui, kad galėtum nusipirkti naują – anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, tai pakankama priežastis atsiimti pensijų kauptus pinigus. I. Ruginienė sako, kad nori sugria...