Laivybą vidaus vandenimis atgaivins olandai?

Kitą savaitę prasidės laivyba šalies vidaus vandenų keliais. Tam bus paruošta 385 kilometrai valstybinės reikšmės vandens kelių.

Laivybos Lietuvos vidaus vandenyse sezonas trunka 199 dienas. Tuomet galima vežti keleivius ir krovinius. Tačiau pastarųjų baržomis pervežama labai mažai, praneša LRT televizijos naujienų laida „Panorama“.

Palyginti su Klaipėdos uostu, kuris perkrauna iki 38 milijonų tonų, baržomis per sezoną  pervežama vos 200 tūkst. Specialistai sako, kad dėl menkos grimzlės jų daug nepakrausi. Šią statistiką, tikimasi, iš esmės pagerins pradėjusi veikti krovininė prieplauka Marvelėje. Šiais metais planuojama ją pradėti statyti.

Pasak verslininkų turint, kur iškrauti baržas, kroviniams vežti bus galima naudoti didesnes, galingesnes. Verslininkai lankėsi Roterdame, kur domėjosi laivų ir uostų statyba, Briuselyje aiškinosi ES planus skatinti krovinių pervežimą vandeniu.

„Mūsų asociacijos verslo struktūros jau planuoja, kad tuo metu, kai Marvelėje atsiras uostas, galėtų atsirasti ir pirmosios šiuolaikinės, modernios, ekologiškos baržos, kurios galėtų pervežti 1000 tonų krovinio vienu maršrutu Kaunas–Klaipėda ir atgal“, – sako Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos direktorius Jonas Ragauskas.

Tai kad verslo atstovus domina galimybė vandens keliais pervežti krovinius, ypač nestandartinius, patvirtina ir vandens kelių direkcijos vadovas Gintautas Labanauskas.

„Yra verslininkų, kurie šiandien jau nuo Jurbarko planuotų ir netgi kooperuotų savo jėgas ir statytų krovinines prieplaukas. Būtų vežamos gelžbetonių konstrukcijas, grūdai – susidomėjimas yra didelis“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius G. Labanauskas.

Kaip praneša „Panorama“, į šį verslą galėtų ateiti olandai, nes lietuviai naujoms baržoms neturėtų pinigų. Skaičiuojama, kad atnaujinus laivyną upėmis per artimiausius 5 metus būtų galima pervežti iki 1,5 mln. tonų krovinių.

Šią vasarą planuojama atidaryti sezoninį Rasytės pasienio kontrolės punktą, tai leis išplėsti vandens turizmo galimybes tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus.

Nemune ir Kauno mariose navigaciniais ženklais bus paženklinti laivakeliai Kauno HE-Žemaitkiemis, ir Druskininkai–Liškiava, ruožas Kauno HE–Rumšiškės net šviečiančiais. Navigaciniais ženklais bus pažymėtas ir laivybinis vandens kelias Nemuno upėje ir Kuršių mariose nuo Kauno iki Klaipėdos,  ruožas Smalininkai–Klaipėda šviečiančiais.

Nemune nuo Jurbarko iki Kauno planuojama palaikyti 1,20 centimetrų, o Nemune ir Kuršių mariose nuo Jurbarko iki Klaipėdos 1,50 metro gylį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žvejas

Žvejas portretas
Straipsnis pats sau prieštarauja.Rašoma, kad įmažos grimzlės laivus daug nepakrausi ir tuo pačiu naudoti 1000 t baržas ir išlaikyti 1,8 m gylį, nes su 1,2m gali plaukioti tik pramoginiais laivais. Visa tai tik akivaizdus akių dūmimas ir biudžeto pinigų tratinimas.Vagos gylis priklauso nuo metų, jeigu bus sausringi bus vamzdiec.Bus šviečiami ženklai.Mieli ponai, ar matėte bent vieną krovininį laivą plaukiantį naktį.Motorinėms valtims ir jachtoms tie ženklai nereikalingi.Ponas Labanauskas taip savę sureikšmino, kad galvelė apsisūko ir žiūri kaip čia tų biudžetinių pinigų prasimanius.kadangi buvę sėbrai sėdi Susisiekimo ministerijoje - proto gauti tų pinigėlių nereikia.

CHI -CHI

CHI -CHI portretas
Tos panelės ir ponaičiai, kurie rašo panašius straipsnius pagal pono Labanausko įgeidžius galėtų susirasti senų upeivių, kad šie pakomentuotų jų rašliavą.Šlykštu skaityti.

runkelis

runkelis portretas
minties galiūnai kas jus su savo baržomis įsileis į Klaipėdos uostą ir kur jus čia krausite savo utėles ? Klaipėdoje 1 metras krantinės kainuoja dešimtis tūkstančių litų ir jūsų blusos neatsipirks.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių