Dėl to sutarta jo vadovaujamoje Vyriausybės komisijoje, kuri svarsto viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo strategiją.

„Keletą konkrečių dalykų jau turime, dėl kurių lyg yra visiškas sutarimas: pirmas dalykas dėl kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų, 15 proc. didinimas kitais metais, taip pat socialinių darbuotojų irgi 15 proc. darbo užmokesčio didinimas turėtų būti“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė D. Matulionis.

Anot jo, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai proporcingai nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje yra per maži, o socialinių darbuotojų labai trūksta dėl senstančios visuomenės.

D. Matulionio teigimu, darbo grupės posėdyje aptartas ir pastoviosios dalies koeficientų didinimas mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams.

„Mes siūlome, kad nebūtų nė vieno viešojo sektoriaus darbuotojo, kuris gautų mažesnį atlyginimą nei 50–60 procentų (vidutinio darbo užmokesčio). Dėl to dar reikia apsispręsti, nuo kokių metų ir koks tas dydis turėtų būti“, – sakė vicekancleris.

Jo teigimu, mokytojų algos iki 2025 metų turėtų sudaryti ne mažiau nei 120 proc. vidutinio darbo užmokesčio – lėšų tam esą galima rasti geriau surenkant mokesčius, mažinant „šešėlį“, efektyviau valdant turtą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad viešajame sektoriuje dirbantys žmonės turėtų būti vertinami pagal tai, kokią vertę jie kuria.

„Palaikyčiau, kad mes ir savas metodikas turėtume, bet ir pasižiūrėtume jau veikiančias metodikas Europoje, kurios leidžia visoms šalims vienodai pagal metodiką pasimatuoti, kokią vertę sektorius arba jo dalis sukuria“, – teigė A. Monkevičius.

Jis pateikė pavyzdį Suomijoje, kai 2016 metais pamatuota, kokią ekonominę vertę generuoja universitetų sektorius.

“Tai 1 euras generuoja 8,4 euro. Vadinasi, galima tikėtis, kad verta į tokį sektorių investuoti ir atlyginimus, nes jie sukuria didelę vertę“, – sakė ministras.

Kiek anksčiau komisija svarstė siūlymą ateityje susieti pareiginės algos bazinio dydžio augimą su infliacija. D. Matulionis teigė, kad artėjama link susitarimo, tačiau svarbu, kad susiejimas neišbalansuotų sistemos ir dar labiau nedidintų infliacijos.

Profsąjungos teigia, kad Vyriausybės pateiktame projekte – ambicingi tikslai, tačiau neaišku, kaip juos galima pasiekti, nes papildomo finansavimo skirti neplanuojama. Anot profsąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, viešojo sektoriaus efektyvumas didinamas atleidžiant darbuotojus.

„Mes esame pasakę, kad negalime pasirašyti dokumento, kuris kalba apie darbuotojų atleidimą. Šiuo metu jau vyksta optimizavimo procesai ir valstybės tarnyboje, ir visame viešajame sektoriuje, ir matome, kad didesnis darbuotojų atleidimas atneš daugiau žalos negu naudos ir tikrai nepagerins paslaugų kokybės“, – teigė I. Ruginienė.

Anot jos, profsąjungos strategijoje pasigenda vienodo sistemos apmokėjimo, teisingo ir sąžiningo rodiklių subalansavimo.

„Jeigu kultūros darbuotojas gauna 3,2 koeficiento, tai tikrai nenormalu, palyginti su tuo, kad vadovas gali gauti iki šešių kartų daugiau“, – sakė I. Ruginienė.

Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Kurpavičienė atkreipė dėmesį, kad susirūpinimą kelia ne tik atlyginimų skirtumas tarp darbuotojų ir vadovų, bet ir tos pačios kvalifikacijos darbuotojų atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių.

Posėdyje dalyvavęs Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat tvirtino, kad sistema išbalansuota, o optimizavimas situacijos nepagerins. Anot jo, norimus rodiklius šalis galėtų pasiekti įvesdama tam tikrus mokesčius.

„Net ir atleidus 15 proc. darbuotojų iš viešojo sektoriaus, neužteks pasiekti rodiklių, kurių norime, todėl reikia įvedinėti mokesčius, apie kuriuos kalba Europos Taryba, Tarptautinis valiutos fondas ir kiti. Tada galėsime užtikrinti subalansavimą“, – teigė A. Sysas.

„Prirašyti į ateitį galime labai gražių žodžių, gražių skaičių, deja, ateis kita politinė valdžia, nuspręs, kad jiems šitas netinka ir viską padarys kitaip“, – pridūrė jis.

Anot D. Matulionio, strategija turėtų būti parengta iki vasario pabaigos.

Vyriausybės komisija dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategijos iki 2025 metų darbą pradėjo pernai gruodį.

Premjeras Saulius Skvernelis darbo grupę sudarė reaguodamas į mokytojų streiką.