- Violeta Launikaitienė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kėdainių rajone – lauko diena. Neįprasta diena, kai ūkininkai, mokslininkai, draudikai suvažiuoja į laukus bei pristato mokslinius tyrimus ir kaip šiltėjant klimatui teks auginti gėrybes.
Mokslininkai, draudikai, ūkininkai suvažiuoja į lauką ir ilgai žiūri į pupas. Pupos kaip pupos, tik visos sulaužytos. Kruša nepraėjusi. Aiškėja, kad jos specialiai aplaužytos tarsi po stichijos.
Tikslas – įrodyti, kad net po krušos pupoms ar kitiems pasėliams – ne visada mirtis. Tai esą svarbu ir ūkininkams, kurie neretai perdėtai vertina nuostolius, svarbu ir nuostolius kompensuojantiems draudikams.
„Pažeidė pasėlį, tai augalai taip pat sugeba regeneruotis, nėra visiška nelaimė“, – aiškino mokslininkė dr. Ona Auškalnienė.
Mokslininkai esą turi polinkį raminti pagrįstai. Kintant klimatui, visa gamta išmoksta taikytis. Štai pastarieji metai rodo, kad šiltėjant klimatui, visi procesai ankstėja. Anksčiau augalai dygsta, sužydi, subręsta. Turime susitaikyti, kad anksčiau sėjame, anksčiau ir derlių nuimame. Maždaug dviem savaitėmis anksčiau prasidėjo ir baigsis rugiapjūtė.
„Mokslininkai, žinot, dirba tam, kad pritaikytų technologijas išsiauginti duonos“, – sakė dr. O. Auškalnienė.
Dėl tos pačios kasdienės duonos mokslas kuria ir naujas karščiams atsparias veisles.
„Kai kurios mūsų veislės iš tikrųjų turi pasiekimą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rinkose“, – teigė dr. O. Auškalnienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Šalyje arba regione vyraujantys orai tarsi nebeturi sienų. Klimatas šiltėja ir panašėja visoje Europoje. Stichijos tapo nebe lokalios, o kontinentinės.
Per pastaruosius penkerius metus nuo krušos, sausros, šalnos ar kitų stichijų ūkininkų patiriami nuostoliai išaugo kelis kartus.
Todėl auga besidraudžiančių ūkininkų skaičiai. Lietuvoje apdrausta daugiau kaip 30 procentų pasėlių. Klausimas, kaip pasikeitė santykis tarp išaugusių rizikų, nuostolių, daugėjančių klientų ir pelno, anot vieno žemdirbių draudimo vadovų, yra sunkus.
„Kylanti paklausa – taip, atneša daugiau draudimo įmokų. Mes gauname daugiau pajamų. Bet kylant paklausai tenka prisiimti ir daugiau atsakomybės ir rizikos. Taip, rizikos daugėja, išmokos didėja taip pat kiekvienais metais“, – teigė „VH“ valdybos narys dr. Philipp Schönbach.
O ką ūkininkai? Jie ne tik augina duonai reikalingas gėrybes, bet ir daro įtaką klimatui. Tik to negalima pamatyti dabar. Tai ilgų metų procesas.
„Mes, kaip ūkininkai, irgi naudojame technologijas tų pačių mokslininkų, mes tą darom“, – tikino ūkininkas iš Nemakščių Alfredas Bardauskas.
Bet keičiantis orams ir mūsų lygumose atsirandant neįprastiems reiškiniams, ūkininkai privalo išlaikyti ūkius ir mums, valgytojams, užauginti duonos.
„Turim savo savidraudos fondą, kad nebankrutuotų, tiesiai šviesiai“, – sakė A. Bardauskas.
Mokslininkai skelbia šių metų derliaus prognozes. Javų derlius bus vidutinis. Nors dar prieš mėnesį buvo prognozių apie labai gerą. Derlingumą sumažino užėję karščiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu1
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams2
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...
-
R. Budbergytė biurokratiją mažinti siūlo sustiprinus parlamentinę kontrolę5
Dėl biurokratijos stringant „Teltonikos“ investicijoms, socialdemokratė Rasa Budbergytė perteklinio reguliavimo klausimus spręsti siūlo ne tik vyriausybinėje komisijoje, bet ir stiprinant parlamentinę kontrolę – išplėtus Seimo...