Krizę slėpęs finansų ministras: nesu finansų ekspertas

Finansų ministrui būti ekspertu nereikia, o Lietuvos politinis procesas šiuo metu primena situaciją, matytą prieš 10-12 metų, sako buvęs Gedimino Kirkilo ir Algirdo Butkevičiaus vyriausybėse finansų ministro pareigas ėjęs Rimantas Šadžius.

„Turiu tam tikrų sunkumų (suprantant procesus. - ELTA), nes nesu ekonomikos ekspertas. Žmogus, įgyvendinantis finansų sistemos politinį vadovavimą, neprivalo būti ekspertas, jis turi remti tokių pasiūlymais ir išvadomis. Tačiau labai svarbus tokiam žmogui yra politinis procesas“, - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario Stasio Jakeliūno vadovaujamoje „krizės komisijoje“ sakė buvęs ministras.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) priklausantis R. Šadžius komisijos narius patikino, kad, skirtingai nei tvirtino prieš krizę premjero postą užėmęs Gediminas Kirkilas, 2008 m. biudžeto projektas buvo patvirtintas laikantis Fiskalinės drausmės įstatymo.

„Aišku, biudžeto išlaidų planas esmingai priklauso nuo to, ką Fiskalinės politikos departamentas suskaičiuoja kaip gautines pajamas. Jei viskas būtų vykę be nesuplanuotų įvykių, kaip „Lehman Brothers“ žlugimas, kuris kardinaliai pakeitė sąlygas visame pasaulyje, - šitas biudžetas būtų įvykdytas“, - tvirtino R. Šadžius.

Politikas sakė jautęs politinį spaudimą - ypač didinant vaiko pinigus ir didinant viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Pasak R. Šadžiaus, pirmasis rimtas signalas buvo, kuomet Seimas nutarė, kad vaiko pinigai bus įvedami be pereinamojo laikotarpio ir mokami visiems nepilnamečiams.

Mano atsistatydinimas nieko nebūtų pakeitęs. Minėjau, kad išanalizavus visus variantus - trumpų ir greitų aritmetinių sprendimų nebuvo.

„Vis dėlto didžiausias lūžis, mano manymu, buvo, kuomet 2007 m. buvo padidintas valstybės tarnautojų bazinis atlyginimų dydis. Atsižvelgiant, kad visam biudžetiniam sektoriui reikėjo proporcingai didinti atlyginimus, tai buvo beveik 1 proc. BVP dydžiui prilygstančios išlaidos“, - aiškino politikas.

Opozicinės Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos atstovui Kęstučiui Glaveckui paklausus, kodėl jausdamas spaudimą R. Šadžius nepriėmė sprendimo atsistatydinti, politikas tikino manęs, kad tai nieko nepakeis.

„Mano atsistatydinimas nieko nebūtų pakeitęs. Minėjau, kad išanalizavus visus variantus - trumpų ir greitų aritmetinių sprendimų nebuvo. Vyriausybė dirbo mažumos sąlygomis, todėl reaguoti į tą fiskalinį turinį turintį spaudimą man nepavyko, nors aš tą bandžiau“, - sakė R. Šadžius.

Šiuo metu Lietuvai Europos Audito Rūmuose atstovaujantis politikas aiškino, kad šiuo metu Lietuva susitvarkytų su daugeliu ekonominių sunkumų, kaip perkaitimas, bankų krizė ar aukštos palūkanos dėl narystės euro zonoje.

„Faktas, kad pagalbos mechanizmai šiandien yra žymiai aukštesnio lygio - dilemos, kurios sprendėsi 2008-2009 m., ir klausimai kurie spręstųsi šiandien, - juos būtų galima spręsti skirtingai. (...) Tačiau lyginant šiandieną su tuo, kas buvo prieš 10-12 metų, - panašumu yra. Todėl šios komisijos darbas - prasmingas“, - tvirtino R. Šadžius.

Paklaustas ar jam teko susipažinti su savo pavaldinio ministerijoje, Ričardo Kasperavičiaus, 2007 m. analizėmis, kuriose buvo rašoma apie artėjančią krizę, buvęs ministras vengė tiesaus atsakymo.

„Man tie (R. Kasperavičius. - ELTA) tekstai yra nauji. Sakyti, kad visiškai nepažįstami - negaliu. Kai buvau ministras (...), stengiausi palaikyti ministerijoje laisvą akademinę atmosferą“, - sakė Lietuvos politikas.

ELTA primena, kad trečiadienį S. Jakeliūno inicijuotame tyrime dėl dešimtmetį skaičiuojančios finansų krizės priežasčių lankosi sunkmečio priešaušryje finansų ministro postą užėmęs socialdemokratas R. Šadžius.

Buvęs finansų ministras 2009 m. LSDP tarybos posėdyje buvo prisipažinęs, kad informacija apie artėjančią krizę buvo slepiama tyčia, kad būtų palaikomas gyventojų pasitikėjimas ir užsitikrinamos geresnės sąlygos skolinantis užsienyje.

Pasak S. Jakeliūno, R. Šadžius kviečiamas pokalbiui būtent dėl savo vaidmens Gedimino Kirkilo vyriausybėje. Tuometinis finansų ministras galimai turėjo informacijos apie artėjančią krizę, o jo veiksmai galėjo nulemti 2008 m. pabaigoje Lietuvai pabrangusį skolinimąsi.

„2007 m. pabaigoje priimtas biudžetas (...), kurį patvirtino premjeras G. Kirkilas, pažeisdamas fiskalinės drausmės įstatymą. Taip pat ir pensijų didinimas 2008 m. liepos mėnesio pabaigoje, pakeitimams įsigaliojant nuo rugpjūčio. Taip pat galimai pažeidžiant įstatymus, neturint tam ilgalaikio finansavimo šaltinių“, - antradienį Eltai aiškino S. Jakeliūnas.

Parlamentinio tyrimo „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“ nariams savo poziciją jau išsakė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Andrius Želionis, 2004 m. į Europos Parlamentą išrinkta, tuomet Lietuvos liberalų ir centro sąjungai atstovavusi Margarita Starkevičiūtė, buvęs premjeras G. Kirkilas ir Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas R. Kasperavičius.

Pokalbiui taip pat ketinama kviesti 2008-2012 m. premjero pareigas ėjusį Andrių Kubilių, Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, aptariamu laikotarpiu centrinio banko vadovybėje dirbusį Audrių Misevičių, buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę, SEB ir „Swedbank“ ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį, taip pat šių bankų vadovus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Ka sitas DEBILAS ir VAGIS veikia finansu ministerijoje?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių