- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis žeria kritiką dėl pensijų didinimo, informuoja LNK.
– Kas, jūsų nuomone, daroma neteisingai?
– Pirmiausia tai gaila, kad tokia vieša diskusija įsibėgėja po to, kai jau yra priimtas įstatymas. Kitaip tariant, šiuo metu jau nieko nebepakeisi ir turėsime gyventi su tuo, kas yra priimta. Tačiau keletą akcentų pabrėžiant – valdantieji, teigdami, kad pensijos didės vidutiniškai 50 eurų, sukelia lyg tam tikrą pasitikėjimą, visuomenės euforiją, kad pensijos augs. Tačiau pagrindinis dalykas, kuris vyks, yra keičiamas principas, kaip didinamos pensijos. Ir kitas principas, kad atsisakoma stažo įtakos. Tai yra labai rimti pakeitimai pensijų sistemoje ir tikrai gaila, kad mes neturėjome rimtos diskusijos visuomenėje, nes pirmuoju principo pakeitimu šiuo metu sparčiau bus didinamos tos pensijos, kurios yra didžiausios ir mažiausiai bus didinamos tos, kurios yra mažiausios.
Gaila, kad tokia vieša diskusija įsibėgėja po to, kai jau yra priimtas įstatymas.
Iki šiol mes visą laiką stengėmės indeksuojant išlaikyti vienodą procentą, kiek pensijos augs. Net ir tuo metu didžioji dalis visuomenės sakydavo: kodėl man auga 20 eurų, o kitam 50 eurų? Net jeigu abiem augdavo po 7 proc. Tai šiuo atveju tam žmogui, kuriam augdavo apie 20 eurų, jam augs apie 9 proc., tiems, kurie turi 50 eurų, jiems augs 11 proc. Tai nebe 50, o 60 proc. Kitaip sakant, proporcija pensijų didinimo pasislenka didesnių pensijų atžvilgiu. Turint galvoje tokį skurdą, šildymo kainas, kurios auga, mano galva, tai yra nesavalaikis sprendimas. Reikėjo išlaikyti, ką mes ir siūlėme – individualios ir bazinės dalies tokį patį didinimą. Tai reikštų užtikrinti, kad visi visuomenėje gautų po 12,5 proc. augimo ir pensijos kur kas daugiau būtų paaugusios, t. y. ne 50, o 60 vidutiniškai. Tuo tarpu, ta dalis, tas potencialas didinti 60 eurų, jis atiduotas tam, kad panaikinti stažo įtaką.
Ir čia, mano galva, vėl netaiklus sprendimas, nes tie žmonės, kurie dirbo 15 metų, jų pensijos sudarys 90 proc. to, kuris dirbo 30 metų, jeigu abu mokėjo minimalias įmokas. Reiškia, žmogus dvigubai ilgiau dirbo, jis tikėtųsi dvigubai didesnės pensijos, šiuo atveju, jo pensija bus tik 10 proc. didesnė. Taigi, dalinant tą 140 mln. (eurų, – red. past.), kuris yra „Sodros“ ir valstybės biudžete, daugiausiai duodama tiems, kurie turi didžiausias pensijas, o antrasis siūlymas yra tiems, kurie neturi stažo.
Ž. Gedvilos / „BNS Foto“ nuotr.
– Bet tie, kurie neturi stažo, jie ir gauna mažas pensijas. Štai dabar kas mėnesį papildomi 50 eurų pensininkams tikriausiai yra svarbus indėlis. Ypatingai, kai šalyje turime infliaciją. Ar jūs manote kitaip?
Tačiau reikia pasakyti, kad net jeigu mes nieko nebūtume darę su šiuo įstatymu, pensijos augtų virš 40 eurų.
– Aš visiškai sutinku. Tačiau reikia pasakyti, kad net jeigu mes nieko nebūtume darę su šiuo įstatymu, pensijos augtų virš 40 eurų. Kitaip sakant, tas padidinimas, tai, kas buvo svarstoma, yra iki 10 eurų. Aišku, vieniems bus iki 10 eurų, kitiems virš 10 eurų, priklausomai nuo to, kokios pensijos šiuo metu yra. Bet mūsų siūlymas, kaip ir sakiau, tuos pačius resursus paskirstant, pensijos galėjo augti 60 eurų, augti teisingiau, nei augs dabar. Dėl to, mano galva, kaip jūs sakote, kad tie, kurie neturi stažo, labiausiai skursta, tai galime sutikti, tačiau, kai kalbama, kad tuos žmones reikia ištraukti iš absoliutaus skurdo, tai absoliučiam skurde pensininkų pagal tos pačios ministerijos skaičiavimus yra apie 6–7 tūkst. Tuo tarpu stažas nuimamas apie 70 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad tai nėra visiškai taiklus sprendimas, ypač, kai tuos pinigus buvo galima panaudoti visiems pensininkams ir visiems padidinti pensijas vidutiniškai 60 eurų, kai dabar tuo tarpu, kaip ir minėjo valdžia, bus 50 eurų.
– Tikriausiai jūs esate atlikęs skaičiavimus, kiek, jūsų nuomone, reikėtų pinigų pensininkui, ypač vienišam, per mėnesį išgyventi didmiestyje, tam, kad jis neskurstų?
– Iš tiesų skaičiavimus daro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kasmet nustatydami minimalių vartojimo poreikių dydį. Jis tikrai yra labai minimalus, šiuo metu yra apie 260 eurų. Su tiek išgyventi didmiestyje yra tikrai labai sudėtinga, tačiau tai yra mūsų atskaitos taškas, vertinant kas, kokie žmonės patenka į absoliutaus skurdo ribą. Tai pensininkų, kaip minėjau, patenka apie 1 proc., 6–7 tūkst. iš visų pensininkų. Kai tuo tarpu kitų grupių – tiek vaikų, tiek vyresnio amžiaus žmonių – apie 5 proc. visuomenės. Kitaip sakant, pensininko absoliutų skurdą per praėjusias kadencijas mums daugiau mažiau pavyko įveikti. Ir šitas stažo stažo įtakos mažinimo principas, kurį pasiūlo valdantieji, mano galva, tikrai nėra savalaikis. Mums reikia spręsti visų pensijų didinimą per bazinės dalies didesnį indeksavimą.
Plačiau – vaizdo įraše:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alytuje įjungtas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių
Alytaus rajone ketvirtadienį įjungtas antrasis iš trijų elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ sinchroninių kompensatorių, kurie būtini Lietuvai vasarį planuojant atsijungti nuo rusiškų elektros tinklų ir sinchroni...
-
„Elektrum Lietuva“: gruodį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo vos 1 proc.1
Gruodžio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 1 proc. didesnė nei lapkritį ir siekė 89,69 EUR/MWh, Latvijoje ir Estijoje augo 2 proc. iki atitinkamai 90,51 EUR/MWh ir 84,28 EUR/MWh, praneša „Elektrum Lietuva&ld...
-
LEA: šešiose ES šalyse benzinas pigesnis nei Lietuvoje1
Šiuo metu pigiau nei Lietuvoje benzinas kainuoja šešiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o dyzelino vidutinė kaina šiuo metu yra mažesnė devyniose ES valstybėse, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Energetikos ministerija planuoja naują kvietimą norintiems gauti kompensaciją1
Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija. ...
-
JAV ambasadorė: nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai
JAV ketinant riboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksportą į daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald) sako, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir pavyzdine sąjungininke, o šis r...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą1
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Sabutis: ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui3
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui...
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški3
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...
-
Susisiekimo ministras: nuo 2026 m. jau galėsime rinkti kelių mokesčius1
Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie s...