Didžiausia pasaulyje dviračių gamintoja iš Nyderlandų vasarą jau oficialiai atidarys gamyklą Kėdainiuose. Čia bus surenkamos, dažomos ir į Europą vežamos dviračių dalys. Statybos užtruko ilgiau nei metus. Gamyklos vertė neskelbiama.

„Žadama sukurti iki 600 darbo vietų, bet per pirmus dvejus metus žadama iki 300 darbo vietų“, – kalbėjo Kėdainių meras Valentinas Tamulis.

Pernai investicijos į gamybą buvo rekordinės. Užsienio įmonės į Lietuvą nusprendė įlieti per 200 mln. eurų.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigė: šiemet rekordo pakartoti greičiausiai nepavyks.

„Dar anksti finalizuoti metus balandžio mėnesį, viščiukus skaičiuosim rudenį, bet šie metai bus lūžio metai“, – šnekėjo E.  Čivilis.

Kambaryje derybas pradeda kiekvienas į Lietuvą norintis ateiti investuotojas, tačiau priežasčių tą daryti randa vis mažiau.

„Tas gąsdinimas, karas Ukrainoje, Izraelyje, žmonių neramina. Investuotojai irgi viską žino“, – nurodė V. Tamulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. Pagrindinės Lietuvos konkurentės siūlo dukart didesnę valstybės paramą.

„Tiesiogines subsidijas investuotojams siūlo praktiškai visos regiono valstybės: Rumunija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija. Lietuvos pasiūlymas pagal šitas priemones – mažiau konkurencingas“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.

„Prieiga prie kapitalo yra gana sudėtinga, todėl kalbėsime, kaip padėti įmonėms prieiti ir gauti paskolas savo veikloms vystyti“, – aiškino ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.

Konkurenciją aštrina net žemės. Per septynerius metus Lietuva jau prarado 20 užsienio bendrovių. Šios apsisuko ir išėjo, nes gamykloms nerado reikiamo dydžio sklypų.

„LEZ plotai už miesto, dažniausiai rajonuose, valdžiai nelabai rūpi, susisiekimo nelabai užtikrina“, – nurodė Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė.

„Tie 20 projektų būtų sukūrę papildomai 1,2 mlrd. eurų ir 5 tūkst. darbo vietų“, – sakė E. Čivilis.

Lietuva nebėra pigi darbo jėga. Labiausiai investuotojai pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų.

„Atspėkite, koks pirmas klausimas investuotojo, kuris atvažiuoja ir nori statyti gamyklą prie Telšių. Kiek elektromechanikų ar žmonių, kurie sugebės aptarnauti stakles?“, – pasakojo „Danske Bank“ Lietuvos padalinio vadovas Giedrius Dzekunskas.

Inžinerijos, technologijų, biotechnologijų absolventų skaičius – istoriškai žemas. Tad vien Estiją pasivyti Lietuvai dabar trūksta 26 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų. Dėl to pralošia ne tik verslas, bet ir biudžetas.

„Toks specialistas sumoka šešis kartus daugiau negu vidutinis pilietis, jis ir išlaiko, tai mūsų ekonominės gerovės pagrindas“, – kalbėjo G. Dzekunskas.

Kova intensyvėja, bet konkrečių sprendimų nėra. „Investuok Lietuvoje“ siūlo tik gaires – vystyti inovatyvius produktus, plėsti subsidijas ir lengvatines paskolas, perkvalifikuoti specialistus.

Iniciatyvų nepakanka, reikia atsitraukti ir strateginiam lygmeny susitarti, kur Lietuvos fokusas.

„Iniciatyvų nepakanka, reikia atsitraukti ir strateginiam lygmeny susitarti, kur Lietuvos fokusas“, – nurodė E. Čivilis.

Verslas kalba apie mokesčių lengvatas.

„Yra tas progresinis 32 proc. tarifas aukštesnėms pajamoms, mes manome, kad jis per didelis“, – teigė R. Skyrienė.

Pernai pritraukta per 50 investuotojų, jie sukūrė per 4000 darbo vietų.