Premjero Gintauto Palucko teigimu, pirmiausia tarybos posėdis rengiamas dėl pensijų kaupimo pertvarkos ir galimų mokestinių pokyčių.

„Pirmiausia kalbėsime koalicijos formatu, ką ir kaip galėtume keisti mokestinėje sistemoje, kiek yra politinės valios priimti vienus ar kitus pakeitimus, bet konkretūs teisės aktų projektai, konkretūs siekiai bus išdėstyti tik po to, kai mes juos aptarsime koalicijoje“, – posėdžio išvakarėse žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Koalicija taip pat tarsis dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano, bus kalbama ir apie koalicijos partnerių retoriką, pasisakymus bei „šiaip bendravimo kultūrą“.

„Pirmiausia tikimės politinės valios įgyvendinti tuos pokyčius, kurių reikia Lietuvos žmonėms. Apie tai ir šnekėsime, kiek turime valios, kiek turime balsų ir atitinkamai, kokie keliami koalicijoje tikslai“, – teigė G. Paluckas.

„Tikrai manau, kad koalicijos partneriai neturėtų nei gąsdinti, nei bauginti, nei kaip nors iškraipyti faktų, sėti kokį nors nerimą ir neapibrėžtumą visuomenėje. Apie tai taip pat kalbėsime“, – pridūrė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė iš esmės keisti antros pakopos pensijų kaupimo sistemą. Siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą antros pakopos fonduose, o 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašą keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata žmonių įmokoms. Gyventojai vieniems metams galėtų stabdyti įmokas su galimybe pratęsti šį laikotarpį, jiems būtų sudarytos sąlygos pasitraukti iš kaupimo.

Taip pat siūloma leisti vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų apmokestinant jas GPM arba atsiimti visą sukauptą nedidelę iki vieno anuiteto siekiančią sumą likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensinio amžiaus išmokos nebus apmokestinamos.

Dabar antroje pakopoje kaupia 1,4 mln. žmonių.

Apie poreikį surengti koalicijos tarybos posėdį valdantieji kalba nuo sausio, kai kilo įtampa tarp dviejų koalicijos partnerių – Seimo pirmininko, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio ir „Nemuno aušros“ vadovo Remigijaus Žemaitaičio, šiam pareikalavus, kad jo kandidatūra būtų teikiama į Seimo vicepirmininkus.

S. Skvernelis tvirtino neketinąs teikti jo kandidatūros, kol nebus išspręstos politiko „teisinės problemos“. R. Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir dėl Holokausto neigimo.

Žiežirbos tarp jų lakstė ir dėl požiūrio į Ukrainą. R. Žemaitaičiui sukritikavus Valstybės gynimo tarybos sprendimą iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto didinti finansavimą gynybai, parlamento pirmininkas pasiūlė koalicijos partneriui nuvykti į Ukrainą. Šis atkirto nematąs reikalo ten važiuoti, nebent norėtų pasimokyti korupcijos.

S. Skvernelio teigimu, susitikimuose su rinkėjais „Nemuno aušros“ lyderis, kalbėdamas apie gynybos finansavimo šaltinius ir kritikuodamas prezidentą, skleidžia dezinformaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda sausio pabaigoje pareiškė nematąs perspektyvos dirbti centro kairės koalicijai, jeigu R. Žemaitaitis toliau diskredituos valstybę užsienio partnerių akyse.

S. Skvernelis sakė pritariantis G. Nausėdos abejonėms dėl valdančiosios koalicijos ateities perspektyvų ir teigė, kad tolesnį darbą daugumoje Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ aptars kovą vyksiančiame partijos suvažiavime.

Po pernai spalį vykusių Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partija, „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Jie Seime turi 86 atstovus iš 141.