- Akvilė Jurgelionienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nauji mokesčiai ir reikalavimai degalų tiekėjams kitąmet lems benzino ir dyzelino pabrangimą. Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė paaiškina, dėl kokių priežasčių ir kiek kils degalų kainos.
Populiariausias ir brangiausias
Pasak K. Čeredničenkaitės, pagrindinės kainų kilimo priežastys yra kelios – suplanuotas akcizų didinimas, anglies dvideginio dedamoji akcize ir atsinaujinančiųjų išteklių dalies degaluose didinimas. Labiausiai kainų kilimą pajus dyzelinu varomų automobilių vairuotojai.
Patogios prekybos (ang. convenience retail) paslaugas kelyje ir bendroves, tiekiančias energiją transportui iš atsinaujinančiųjų šaltinių, vienijančių įmonių asociacija skaičiuoja, kad mažmeninė dyzelino kaina degalinėse turėtų padidėti apie 16 ct už 1 l. „Svarbi dyzelino brangimo priežastis – akcizo didėjimas nuo 410 iki 466 eurų už 1 tūkst. l. Taip pat bus pradėta taikyti kintamoji akcizo dalis – anglies dvideginio dedamoji, kuri sudarys 53,6 euro už 1 tūkst. l. Keliais centais dyzelino kainą kilstels ir didinama atsinaujinančiųjų išteklių dalis degaluose“, – situaciją aiškina K. Čeredničenkaitė.
Dyzelinas tradiciškai yra populiariausia degalų rūšis – per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos degalų pardavėjai pardavė beveik 780 mln. l dyzelino, tai sudaro 72,3 proc. visų degalų. Toliau eina benzinas – 204,7 mln. l (19 proc. visų degalų), suskystintosios dujos – 66,6 mln. l (6,17 proc.) ir ūkininkų naudojamas žymėtas dyzelinas – 27,7 mln. l (2,6 proc.).
2025 m. benzino kaina turėtų didėti nuosaikiau – prognozuojamas apie 8 ct už l kainos augimas. Skirtingai nei dyzelinui, kitąmet benzinui akcizas nebus didinamas, tačiau jo kainą paveiks anglies dvideginio dedamoji, taip pat didės ir atsinaujinančiųjų išteklių dalis degaluose. Dėl to degalų kaina padidės dar keliais centais už litrą.
„Degalų kainų pokyčius prognozuoti ilguoju laikotarpiu sudėtinga, nes naftos kainą rinkoje veikia daug skirtingų faktorių, – išskiria K. Čeredničenkaitė. – Tačiau iš mokestinės politikos pusės matome, kad 2026 m. toliau laipsniškai bus didinama anglies dvideginio dedamoji akcize, taip pat didės atsinaujinančiųjų išteklių dalis degaluose.“
Matematika: anot K. Čeredničenkaitės, šiandien mokesčiai – akcizai ir PVM – degalų kainos struktūroje sudaro 50 proc. galutinės kainos. / K. Čeredničenkaitės asmeninio archyvo nuotr.
Privalomas biodegalų įmaišymas
Siekiant mažinti transporto taršą ir iškastinio kuro vartojimą, ES skatina atsinaujinančiosios energijos, pavyzdžiui, elektros, biodegalų, biometano, naudojimą transporte. Šių degalų naudojimą numato ES, tačiau šalys narės nacionaliniuose teisės aktuose gali nustatyti savo biodegalų politiką. „Pavyzdžiui, Lietuvos teisės aktuose numatytas privalomas biodegalų maišymas, dyzeline – 7 proc. biodyzelino, o benzine – 10 proc. etanolio“, – sako K. Čeredničenkaitė.
„Lietuvoje į degalų sudėtį yra įmaišomi degalai iš atsinaujinančiųjų žaliavų, t. y. biodegalai. 2025 m. atsinaujinančiųjų degalų energijos dalis turės sudaryti 8,6 proc. nuo visos transportui pateiktos energijos kiekio, o šiais metais jų dalis yra 7,8 proc. Kai kuriose ES šalyse šis rodiklis jau viršija 15 proc., o bendra siekiamybė, kad 2030 m. degalai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių sudarytų ne mažiau kaip 29 proc. bendros degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektų degalų kiekio“, – pasakoja LIEPA prezidentė.
Jos teigimu, šiuos įpareigojimus degalų tiekėjai gali vykdyti įvairiais būdais – didinti degalų iš atsinaujinančiųjų žaliavų dalį benzine ir dyzeline, tiekti elektromobiliams žalią elektros energiją, pildyti biometanu sunkųjį, šiam kurui pritaikytą, transportą.
K. Čeredničenkaitė primena, kad biodegalai gaminami iš maistinių žaliavų, pavyzdžiui, pašarinių grūdų ar rapsų, arba maistinių atliekų. „Naudojant biodegalus mažinama transporto įtaka klimatui – šie degalai į aplinką išmeta apie 80 proc. mažiau šiltnamio efektą sudarančių dujų. Tačiau jų kaina šiek tiek – keliais centais už litrą – didesnė nei naftos degalų. Todėl biodegalų ar kitų atsinaujinančiųjų energetinių produktų didėjimas transporto degalų krepšelyje ir didina bendrąją degalinėse vartotojo mokamą kainą už degalus“, – dėsto ji.
Biodegalų kaina už 1 l yra keliais centais didesnė nei naftos degalų. Todėl biodegalų didėjimas transporto degalų krepšelyje didina bendrąją degalinėse vartotojo mokamą kainą už degalus.
Plėsti įkrovimo tinklą
Kaip teigia K. Čeredničenkaitė, degalai šalies gyventojų išlaidose sudaro sąlyginai didelę dalį: „Tai jautri prekė, nes degalų ir pervežimo kaina yra įskaičiuoja į kitų prekių ir paslaugų savikainą. Taigi, pabrangus degalams, tai atsiliepia ir kitų prekių kainoms.“
Šiandien mokesčiai – akcizai ir pridėtinės vertės mokestis (PVM) – degalų kainos struktūroje sudaro 50 proc. galutinės kainos. K. Čeredničenkaitė mano, kad aplinkosauginiai mokesčiai neturėtų būti vienintelė priemonė skatinti žaliąją transformaciją.
Pasak jos, degalų pardavėjai jau dabar patys investuoja į elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, tačiau pasigenda dar aktyvesnio valstybės vaidmens, skatinant investicijas į elektromobilumo plėtrą. K. Čeredničenkaitės žiniomis, šiuo metu degalinių tinklai aktyviau bendradarbiauja su elektromobilių įkrovimo bendrovėmis, plečia įkrovimo tinklą. Pavyzdžiui, LIEPA nariai – degalinių tinklai „Viada“ ir „Baltic Petroleum“ – pirmame degalinių elektrifikacijos etape planuoja įrengti 280 įkrovimo prieigų 140 degalinių. Per dvejus metus įkrovimo stotelės bus įrengtos 100 „Viada“ degalinių.
„Augant elektromobilių skaičiui, ilgainiui elektros įkrovimo prieigos bus įrengtos daugelyje Lietuvos degalinių. Tačiau siekiant paspartinti šį pokytį svarbus ir valstybės vaidmuo, todėl LIEPA ketina inicijuoti energetiką reguliuojančių teisės aktų pokyčius, kurie sukurtų paskatų degalų tiekėjams aktyviau investuoti į atsinaujinančiosios energetikos plėtrą“, – pasakoja K. Čeredničenkaitė.
Kol nėra išrinktas naujos sudėties Seimas, apie galimus pokyčius kalbėti anksti, tačiau LIEPA prezidentė tarp svarbių artėjančio naujojo politinio sezono darbų išskiria naujos redakcijos Atsinaujinančiosios energetikos direktyvos (RED III) perkėlimą į Lietuvos teisės aktus. Ši direktyva numato spartesnę atsinaujinančiosios energetikos plėtrą transporte.
„Be to, valstybė įstatymu patvirtino tikslą iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą 39 proc. Dabar svarbu pamatyti, kokios konkrečios priemonės bus numatytos siekiant šio tikslo“, – pabrėžia K. Čeredničenkaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas išleis dirbtiniam intelektui skirtas progines monetas
Lietuvos bankas (LB) gruodį išleis dirbtiniam intelektui skirtas 100 ir 20 eurų progines monetas. ...
-
Naujos valdžios prioritetai: Kelių fondas, PVM lengvatos, grįžimas pas visuomeninį tiekėją3
Būsimi valdantieji žada kurti Kelių fondą, įvesti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą vaisiams ir daržovėms, pertvarkyti antrąją pensijų pakopą, aktyviau kovoti su ksenofobija, leisti grįžti pas visuomeninį elektros tiekėją, stabdyti &scar...
-
Už Pienocentro rūmų Kaune fasado tvarkybos pažeidimus rangovui skirta bauda13
Už pažeidimus remontuojant tarpukariu statytų modernistinių Pienocentro rūmų fasadą rangovui Kaune skirta bauda, penktadienį pranešė LRT žinios. ...
-
G. Nausėda: siekdama konkurencingumo ES turės galvoti apie nacionalinių įnašų didinimą3
Siekiant didinti Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą, stiprinti gynybos pramonę, jos narės turės galvoti apie nacionalinių įnašų didinimą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Lietuvos regionų infrastruktūrai gerinti – papildomi 2,1 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos regionų infrastruktūros projektams vystyti papildomai skyrė 2,1 mln. eurų finansavimą. ...
-
Mažėjant universaliosios pašto paslaugos paklausai RRT siūlo didinti jos tarifus3
Toliau mažėjant universaliosios pašto paslaugos kiekiui, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nuo kitų metų sausio siūlo didinti šios paslaugos tarifus, penktadienį pranešė tarnyba. ...
-
Brokeris pasidalijo patarimais: ką būtina žinoti, norint kuo pelningiau parduoti būstą?1
Brokeris Ignas Zabarauskas pasidalijo patarimais, kaip kuo pelningiau parduoti būstą, kokius privalumus pabrėžti, o gal padės dailios vazos ir kilimai interjere? ...
-
D. Trumpo pergalė atnešė akcijų šuolį: ekonomistai sklaido euforiją
Laimėjus Donaldui Trumpui, trykšta džiaugsmu investuotojai. Amerikos kompanijų akcijos pašoko iki keliolikos procentų. O bitkoinas pasiekė visų laikų rekordą. Bet ekonomistai euforiją sklaido. Esą tai buvo vos vienos dienos džiaugsmas....
-
Verslas, vartotojai nenori, kad policija perleistų dalies eismo įvykių tyrimus draudikams1
Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei pasiūlius draudikams spręsti dėl techninių eismo įvykių kaltininkų, šia idėja abejoja draudimo verslo ir vartotojų atstovai, prašantys dėl siūlymo pasisakyti Vyriausybę ir Lietuvos banką. ...
-
Jau aiškios šiųmečių Kalėdų eglučių kainos: atsakė, kokias labiausiai mėgsta tautiečiai
Įsibėgėja prekyba ne tik Kalėdų papuošimais bei dovanomis, bet jau ir gyvomis eglutėmis. Didieji prekybos tinklai jau ruošiasi prekybai gyvomis eglutėmis. Ar žaliaskarės per metus pabrango? ...