Pradinis įnašas

„Kadangi bankai suteikia kreditą iki 85 proc. būsto vertės, likusią dalį reikia padengti iš savo lėšų – tai bus jūsų pradinis įnašas. Jį rekomenduojama turėti kuo didesnį, nes jei ateityje NT kainos kristų, būsto vertė gali tapti mažesnė už grąžinamą paskolos sumą“, – atkreipė dėmesį nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovės „Centromera“ pardavimų vadovė Vaida Šidlauskienė.

Vis dėlto, jei didesnės sumos įnašui nesukaupėte – minimalus avanso dydis bus 15 proc. nuo perkamo turto vertės.

Senos statybos būstams bankai paprastai suteikia 80–85 proc. būsto vertės kreditą, naujos statybos – iki 85 proc. Jeigu jau turite kreditą, antrajam kreditui bankai dažniausiai skolina dar mažiau – nuo 50 iki 80 proc. NT vertės.

Poreikiai ir galimybės

Ramiau: V. Šidlauskienė pataria turėti vadinamąją finansinę pagalvę – sumą, iš kurios būtų galima sumokėti bent keturių mėnesių įmokas. / Įmonės nuotr.

„Prieš imant paskolą, labai svarbu įsivertinti, kiek jums turi likti pinigų pragyvenimui, sumokėjus mėnesinę paskolos grąžinimo įmoką. Bankai, vertindami pajamas, tam numato apie 500 eurų asmeniui. Bet žmonių poreikiai gali būti skirtingi. Pagal atsakingo skolinimosi principus, paskolos mėnesio įmokos dydis negali būti didesnis nei 40 proc. asmens ar šeimos mėnesio pajamų.

Be to, reikia atsižvelgti į tai, kokių didesnių pirkinių esate numatę ateityje. Jaunoms poroms finansinę situaciją smarkiai gali pakeisti šeimos pagausėjimas“, – pastebėjo V. Šidlauskienė.

Apytiksliai paskaičiuoti galima naudojantis skaičiuoklėmis, kurias internete pateikia kredito įstaigos. Tikslesnius skaičius pateikia bankų darbuotojai, įvertinę kiekvieno kliento pajamas, kredito istoriją ir kitas aplinkybes.

Dar reikia įvertinti, kad visada gali atsirasti nenumatytų išlaidų ar sumažėti pajamos. Todėl rekomenduojama nuolat turėti atsidėjus vadinamąją finansinę pagalvę – sumą, iš kurios būtų galima sumokėti bent keturių mėnesių įmokas.

Kaip skaičiuojama

Pajamas bankai skaičiuoja vertindami bent šešių paskutinių mėnesių gautą atlyginimą. Jos turi būti nuolatinės, oficialios, gautos iš paskutinės darbovietės. Individualių įmonių savininkams ar dirbantiems su verslo liudijimu pajamos vertinamos pagal pateiktas pajamų deklaracijas ir pajamų žurnalus.

Pagal atsakingo skolinimosi principus, paskolos mėnesio įmokos dydis negali būti didesnis kaip 40 proc. asmens ar šeimos mėnesio pajamų.

„Natūralu, kad nemažai klausimų kyla nesusituokusiems partneriams, kurie nori įsigyti bendrą būstą. Tokiu atveju paskolą irgi galima imti kartu, kartu vertinami ir finansai. Šiuo atveju patartina pasirašant notaro patvirtintą sutartį aiškiai nurodyti nuosavybės dalis. Nes nuosavybę galima įgyti nebūtinai lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jei vienas iš poros įneša daugiau lėšų nei kitas, logiška, kad jam priklausytų didesnė būsto dalis, tarkime, du trečdaliai. Tokia sutartis suteiktų aiškumo ir padėtų išvengti konfliktų dalijantis būstą išsiskyrimo atveju“, – teigė V. Šidlauskienė.

Keletas pasirinkimų

Grąžindami paskolą, galite rinktis anuitetinį arba linijinį mokėjimo būdą. Anuiteto atveju grąžinimas taip sudėliotas, kad kiekvieną mėnesį reikės mokėti tą pačią sumą. Linijinis būdas reiškia, kad iš pradžių reikės mokėti didesnes įmokas, kurios laikui bėgant vis mažės, nes palūkanos šiuo atveju skaičiuojamos nuo kredito likučio. Tiesa, šį būdą gali rinktis tik gaunantieji didesnes pajamas.

Galima pasirinkti kreditą su fiksuota arba kintama palūkanų norma. Kintamos normos atveju palūkanos bus kaskart perskaičiuojamos po nustatyto laikotarpio, kuris gali sudaryti metus arba kelis mėnesius. Daugelis būsto paskolų turėtojų dabar palūkanas moka pagal kintamą normą, nes fiksuota norma gali būti taikoma tik tais atvejais, kai kredito laikotarpis yra iki dešimties metų.

Maksimalus būsto kredito laikotarpis gali būti iki 30 metų, bet ne ilgiau, nei žmogui sukaks 65 metai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kuo trumpesnis yra kredito laikotarpis, tuo didesnę mėnesio įmoką reikia mokėti.

Nesibaiminkite nuomoti

Pasak V. Šidlauskienės, norėtųsi paraginti nebijoti nuomoti, jei taip atsitinka, kad įsigijus naują būstą jame negyvenama ilgesnį laiką.

„Gyvenime susiklosto įvairių situacijų, kai dėl tam tikrų priežasčių būstas lieka tuščias. Dalis savininkų tokiu atveju baiminasi, kad gyvenamasis plotas nusidėvės ar netgi bus suniokotas ir jį sutvarkyti kainuos nemažai investicijų. Ypač tais atvejais, kai būstas yra geriau įrengtas. Tačiau tai, kad nemaža dalis pirkėjų įsigyja būstus būtent nuomai, kaip investiciją, rodo, kad nuoma vis dėlto duoda naudos.

Natūralu, kad nusidėvėjimas yra neišvengiamas, jei ten gyvena žmonės. Bet net ir skyrus dalį už nuomą gautų pinigų būstui atnaujinti, jums vis tiek liks papildomų pajamų, kurių nebūtų, jei butas stovėtų tuščias“, – pastebėjo pašnekovė.