Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad kas penktas karantino metu internetu pirko daugiau nei įprastai ir beveik penktadalis ketina ir toliau internetu pirkti daugiau. Šiuo laikotarpiu bendrai Baltijos šalyse prekyba e.parduotuvėse padidėjo apie 80 proc., o siuntų srautai Lietuvoje augo 54 proc. Tokias karantino tendencijas atskleidė verslumo ir eksporto agentūros "Versli Lietuva" inicijuota Lietuvos gyventojų apklausa bei organizacijos partnerių atliktos klientų analizės.

Penktadalis perka internetu

"Verslios Lietuvos" užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad karantino metu penktadalis (20 proc.) apklaustųjų internetu pradėjo pirkti daugiau, trečdalis (30 proc.) – pirko tiek pat, kiek ir iki karantino, beveik dešimtadalis (9 proc.) pirko mažiau, o 41 proc. atsakė, kad iš viso neperka internetu.

Šiek tiek daugiau internetu pirko moterys (22 proc.) nei vyrai (17 proc.).

"Karantino paskelbimas sujaukė įprastą žmonių rutiną – dauguma fizinių parduotuvių turėjo užsidaryti, lankytis maisto parduotuvėse, vaistinėse tapo nesaugu, todėl e.prekyba įgavo didelę reikšmę. Iš apklausos rezultatų matome, kad net kas penktas mūsų šalies gyventojas pradėjo daugiau pirkti internetu. Šiek tiek daugiau internetu pirko moterys (22 proc.) nei vyrai (17 proc.), pastebėjome, kad dažniau virtualiai pradėjo pirkti 26–35 m. (33 proc.) ir 18–25 m. (28 proc.) Lietuvos gyventojai, taip pat tie, kurių vidutinės pajamos per mėnesį yra didesnės nei 700 eurų (34 proc.) bei didžiųjų miestų gyventojai (29 proc.)", – įžvalgomis pasidalijo "Verslios Lietuvos" Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė.

Pasak I.Juozapavičienės, tai, kad beveik kas dešimtas per karantiną internetu pirko mažiau nei įprastai, galėjo lemti pasikeitusios darbo sąlygos, krizės baimė, noras šiuo laikotarpiu pataupyti ateičiai. Labiau neramina rezultatai, rodantys, kad net 41 proc. apklaustųjų iš viso neperka internetu. Tai indikuoja, kad daliai Lietuvos gyventojų vis dar trūksta naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžių, vis dar bijoma pokyčių ir inovacijų, o taip pat tai rodo didžiulę neišnaudotą e.komercijos rinką vidaus rinkoje.

Pradėję daugiau pirkti internetu nurodė, kad dažniau nei įprastai internetu pirko grožio prekių (35 proc.), maisto ir gėrimų (34 proc.), buities apyvokos prekių (33 proc.), aprangą, avalynę ar aksesuarus (29 proc.). Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės perka internetu: patogumas (65 proc.), pigumas (49 proc.) ir didesnis pasirinkimas (31 proc.). Įdomu tai, kad 17 proc. šalies gyventojų mano, jog apsipirkti internetu yra šiuolaikiškas ir madingas būdas, tai būdingiausia jauniausiems (18–25 m.) apklausos respondentams.

Internete karantino nebuvo

Balandžio pradžioje, kai karantino sąlygos buvo labai griežtos, "Verslios Lietuvos" vadovė Daina Kleponė pristatė internetinės prekybos platformą "Internete karantino nėra", kurioje per 80 elektroninės prekybos specialistų savanoriškai padeda Lietuvos verslams atsidaryti internetines parduotuves.

"Tų elektroninių parduotuvių yra labai daug, užregistravome 830 parduotuvių mūsų platformoje. Daugiausiai yra aprangos ir dizaino prekių parduotuvių, jų yra apie 20 proc. Antra pagal dydį kategorija yra maisto prekės, toliau – baldai", – atkreipė dėmesį D.Kleponė.

Daugiausiai naujų parduotuvių karantino pradžioje, anot D.Kleponės, įsteigė maisto prekeiviai. Apie 50 proc. naujų elektroninio verslo parduotuvių buvo atidarytos Vilniuje, Kaune – 19 proc., Klaipėdoje – 6 proc., o Lietuvos regionuose – 25 proc. Regionuose veikiančiose internetinės prekybos parduotuvėse dažniausiai prekiaujama maisto produktais.

Ir toliau nevaikščios į parduotuves

Pasak "Verslios Lietuvos", panašu, kad per karantiną išaugęs e.prekybos populiarumas nesitrauks ir jam pasibaigus – beveik penktadalis (17 proc.) apklaustųjų ketina ir toliau daugiau pirkti internetu, 73 proc. pirks tiek pat, kiek ir iki karantino, o 10 proc. nusprendė, jog pirks mažiau.

"Šias pasikeitusias vartotojų elgsenos tendencijas greitai pastebėjo ir e.prekybos potencialą įvertino Lietuvos verslininkai. Vos tik paskelbus karantiną, "Versli Lietuva" pradėjo pagalbos verslui iniciatyvą "Internete karantino nėra" ir pakvietė vienoje vietoje registruotis lietuviškas smulkaus ir vidutinio verslo e.parduotuves. Jau per pirmąsias savaites užsiregistravo daugiau nei 700 verslų, o dabar šiame e.parduotuvių sąraše jų yra beveik dvigubai daugiau – apie 1 200. Kas dešimta e.parduotuvė – nauja, įsikūrusi karantino laikotarpiu. Verslai suprato, kad vienintele galimybė išlikti – verslo vystymas interneto erdvėje, todėl išnaudojo visus įmanomus kanalus, kad būtų labiau matomi, konsultavosi su mūsų suburta mentorių komanda įvairiais e.komercijos klausimais, pasinaudojo iniciatyvos partnerių parengtais specialiais pasiūlymais, kurie suteikė galimybę greičiau ir paprasčiau skaitmenizuoti verslą", – mano I.Juozapavičienė.

E.parduotuvių šuolis – 80 proc.

Iniciatyvos "Internete karantino nėra" partnerio banko "Luminor" klientų atsiskaitymų srauto analizė rodo, kad karantino metu net 30 proc. sumažėjo atsiskaitymai grynaisiais, o bendrai Baltijos šalyse prekyba e.parduotuvėse padidėjo apie 80 proc.

"Reikšmingiausias augimas pastebimas Estijoje ir Lietuvoje, tačiau taip yra todėl, kad Latvijoje e.prekyba ir iki karantino buvo įprasta banko klientams. Įspūdinga, kaip verslas greitai išmoko karantino pamokas – "Luminor" banko atlikta smulkiojo ir vidutinio verslo apklausa rodo, kad tarp pokyčius planuojančių verslininkų daugiau nei 30 proc. žada plėsti savo prekybą interneto erdvėje, dar 20 proc. ketina išnaudoti socialinių tinklų privalumus, siekiant didinti veiklos žinomumą", – sako "Luminor" banko Nuotolinių pardavimų verslo klientams skyriaus vadovė Diana Kačanauskaitė.

Priekaištai valdžiai

Deja, prekybininkai priekaištauja, kad dabartinės siuntų apmokestinimo sistemos yra nepakankamai efektyvios, ir tai sukuria neproporcingą konkurenciją šalies verslininkams bei lemia valstybės biudžeto nuostolius. Tokią padėtį atskleidė elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių poveikio Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriui ir valstybės biudžeto pajamoms tyrimas, kurį atliko viešosios politikos analizės ir konsultacijų bendrovė ESTEP.

Tyrimo duomenimis, pernai dėl elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius negavo 142 mln. eurų. pajamų. Tai sudaro maždaug 1 proc. visos Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartos. Šios pajamos šalies mažmeninės prekybos sektoriui būtų leidusios sukurti papildomas 1 574 darbo vietas.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos muitinė apmokestina nedidelę siuntų dalį. Lietuvoje tik trys siuntos iš 1 000 yra apmokestinamos muitais ir ši dalis pastaraisiais metais mažėja.

"Pastebime, kad netikslingas ir neefektyvus siuntų apmokestinimas iškreipia konkurencijos sąlygas: Lietuvos prekybininkai turi sumokėti visus numatytus mokesčius, o trečiųjų šalių pardavėjai dažnai jų išvengia. Tyrimas atskleidžia mokesčių ir muitų sistemos ydas, dėl kurių nukenčia ir šalies verslininkai, ir valstybė. Šiuos trūkumus būtina spręsti – panašios iniciatyvos kyla visoje ES", – tikino tyrimą inicijavusios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Anot tyrėjų, su problema, kai, siekdami išvengti mokesčių, pardavėjai iš trečiųjų šalių gerokai sumažina siuntos vertę, susiduria daugelis pasaulio šalių. Taip pirkėjai gauna prekes pigiau, nei siūlo vietos prekybininkai. Vis dėlto, nemažai valstybių imasi papildomų priemonių ir įtartinai mažos vertės siuntas tikrina papildomai.

Kontrolės trūkumas

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. apie 48 proc. Lietuvos gyventojų pirko internetu, o 19 proc.  įsigijo prekių iš trečiųjų šalių. Gyventojų dalis, kuri perka internetu nuo 2012 m., auga beveik 4 proc. per metus.

Pasak tyrėjų, visos iš trečiųjų šalių importuojamos prekės, kainuojančios daugiau nei 22 eurus, privalo būti apmokestintos 21 proc. PVM tarifu, o jei vertė didesnė nei 150 eurų – dar ir muitu. Tai valstybės pajamos į biudžetą, tokius pat mokesčius turi sumokėti vietos verslininkai, prieš parduodami prekes.

Elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių apyvarta Lietuvoje pernai siekė 142 mln. eurų. Iš jų apie 18 mln. sudarė mažos vertės siuntos. Ir nors nuo 2021 m. visi siuntiniai bus apmokestinami, siuntėjai mokesčius ir toliau apeiti galės neteisingai deklaruodami prekių vertes.

"Panaikinus lengvatas iš esmės nesprendžiama mažos prekės vertės deklaravimo problema. Reikšmingai sumažinus prekės vertę, mokesčiai lieka nedideli. Galima daryti prielaidą, kad trečiųjų šalių pardavėjai ir toliau taikys šią praktiką, siekdami išvengti mokesčių ir taip galėdami pasiūlyti pigesnes prekes", – teigia ekspertas.