- Jolita Skinulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos elektros birža po devyniais užraktais slepia informaciją apie rinkos dalyvių sandorius. Pastarieji paslapties šydą šiek tiek kilsteli, bet ir patys prisipažįsta stokojantys informacijos, būtinos efektyviai prekiauti biržoje.
Pirmoji Lietuvos elektros biržos dalyvių patirtis labai įvairi. Vieni užsiregistravo, bet taip ir nesiryžo pradėti aktyviai dalyvauti prekyboje, kiti prekiavo, bet nesidžiaugia gautais rezultatais, treti, nuo balandžio atsiradus galimybei prekiauti Estijoje, pasitraukė į šios šalies biržą. Dalis biržos dalyvių aktyviai prekiauja ir atranda naujų galimybių realizuoti savo produkciją ar įsigyti elektros ir vykdyti aktyvią elektros tiekimo veiklą.
Bendrovės "Latvenergo prekyba" generalinis direktorius Gatis Junghanas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos elektros biržos atsiradimas tapo itin reikšmingu žingsniu liberalizuojant rinką. Kita vertus, prekyba neatrodo itin aktyvi, o jos apimtį dar labiau sumažino Estijoje veikti pradėjusi birža. Pašnekovas pastebi, kad ateityje gali būti neefektyvu turėti dvi biržas Baltijos šalyse.
– Kaip vertinate prekybą biržoje ir jos teikiamas galimybes? Kokių matote trukdžių, ar turite pasiūlymų?
– Biržos įdiegimas buvo fundamentalus struktūrinis pokytis Lietuvoje elektros energijos rinkoje. Manau, kad birža yra labai svarbi didinant prekybą Lietuvoje. Suteikdama nepriklausomą prekybos platformą, birža sudarė galimybę į rinką ateiti naujiems žaidėjams. Elektros energijos kainos ir kitos rinkai svarbios informacijos skelbimas atvėrė kelią prekybai ir konkurencijai. Kita vertus, dar galima gerokai didinti prekybos apimtį Lietuvos biržoje ir pasitikėjimą, kad skelbiama elektros energijos kaina atspindi teisingą elektros energijos kainą.
– Ar Lietuvos biržoje pirmą ketvirtį susiformavusi kaina atspindi realią rinkos padėtį?
– Kainų dinamika Lietuvos biržoje retkarčiais sudaro įspūdį, kad joje mažai kas vyksta. Tačiau skelbiama visų transakcijų biržoje apimtis atrodo palyginti didelė. Daugiausia tenka nepriklausomų kainų pasiūlymams, kurie neturi įtakos rinkos kainai. Todėl kartais kainų lygiai neatspindi realios energijos pusiausvyros regione. Tarkime, Lietuvos birža skelbė aukštesnes kainas nei Suomijoje, kai Baltijos šalys eksportavo energiją į Suomiją. Rinkos dalyviams, kurie tikisi, kad elektros energija juda iš mažesnės kainos regionų į didesnės kainos regionus, tai atrodo nesuprantama, juolab kad energetinės Baltijos šalių linijos neperkrautos.
– Kuo skiriasi prekyba ten ir Lietuvoje? Galbūt Estijoje patraukliau prekiauti dėl galimybės brangiau realizuoti elektrą Skandinavijos rinkoje?
– Iš esmės kainos Baltijos šalių rinkų klientams yra vienodos. Nematau priežasties, kodėl kainos turėtų skirtis: elektros energijos perdavimo kanalai yra retai perkrauti, o kliūčių, kodėl klientai negalėtų pakeisti tiekėjų, nebėra visose Baltijos šalyse.
– Kaip prekybą biržoje paveiks jau 2011 m. planuojamas visų trijų Baltijos šalių biržų susijungimas?
– Balandį stebėjome, kad "Nord Pool" birža Estijoje atsiriekė dalį prekybos iš Lietuvos biržos ir taip dar labiau sumažino "BaltPool" prekybos apimtį. Manau, kad Lietuvos birža yra svarbus pereinamasis etapas formuojant bendrą Baltijos elektros energijos rinką. Ateityje gali būti neefektyvu turėti dvi biržas tokioje mažoje rinkoje kaip Baltijos šalių. Dvi biržos Baltijos šalyse neprideda vertės rinkos funkcionavimui ir efektyvumui.
– Kaip elektros kaina kistų įsijungus į bendrą su Skandinavija rinką? Ar ji gali didėti?
– Baltijos šalių rinka yra koncentruota, o tai sumažina konkurencijos efektyvumą. Integracija su didesnėmis rinkomis yra klasikinė priemonė siekiant sušvelninti rinkos koncentraciją. Įsijungus į bendrą su Skandinavija rinką, elektros kainos Skandinavijoje gali viršyti Baltijos šalių kainų lygį (ir atvirkščiai), bet ilgainiui Baltijos šalių rinka gali gauti naudos ir iš šios integracijos, turint omenyje sąlyginį kainų stabilumą bei užtikrintą tiekimą.
– Kaip manote, kas yra didžiausi Lietuvos elektros biržos žaidėjai?
– Iš viešojoje erdvėje matomos informacijos galiu spręsti, kad aktyviausi tiekėjai Lietuvoje šiuo metu yra "Latvenergo", Estijos "Enefit" ir elektros tiekėjas iš Rusijos.
– Kiek elektros energijos "Latvenergo" planuoja realizuoti šiais metais Lietuvos biržoje?
– Šiuo metu "Latvenergo" turi apie 40 verslo klientų. Dar su daugeliu bendrovių deramasi. Šiais metais planuojame klientams parduoti apie 500 GWh elektros energijos.
– Kokius šiais metais prognozuojate elektros kainų pokyčius biržoje?
– Norėdami prognozuoti elektros kainų pokyčius artimiausiu metu, turime atsižvelgti į keletą svarbiausių veiksnių. Vasaros mėnesiais elektros energijos gamyba termofikacijos šiluminėse elektrinėse bus menka, todėl Baltijos šalys priklausys nuo importuojamos energijos daugiau nei žiemą. Prognozuojama, kad dujų kaina ateinančią žiemą kils daugiau nei praėjusią – maždaug 35 proc. Be to, "Lietuvos energija" yra sudariusi fiksuotos kainos sandorius su Rusija ir Estija iki šių metų pabaigos. Įvertinus šią informaciją galima sakyti, kad elektros energijos kaina gali likti maždaug tokia, kaip ir šių metų vidutinė kaina, bet yra galimybė, kad kainos šiek tiek kils.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...