- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne daugiau kaip 2 500 eurų. Ar lietuviai apie tai žino? LNK plačiau pakomentavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė.
– Kodėl suma yra 2 500 eurų?
– Ši suma nenauja, ji galioja jau ne vienus metus ir gal net ne dešimtmetį. Ji buvo pateikta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme prie kelių objektyvių kriterijų, kurie įstatyme galioja ne tik dovanoms, bet ir kitoms pajamoms. Ar lietuviai apie tai žino? Mes kiekvienais metais, ypač prieš deklaravimą, tai primename, akcentuojame, bet iš statistikos matome, kad lietuviai žino, nes tas pajamas, dovanas deklaruoja. Ypač jas privalu deklaruoti iš neartimų giminaičių, tačiau gyventojai, norėdami apsisaugoti arba pagrįsti šiomis dovanomis savo pajamas, net ir tuomet, kai jiems nereikia mokėti mokesčio ar deklaruoti, jie tai savanoriškai daro, nes tokią galimybę deklaruodami turi. Vėliau, kai jie nori iš šių pajamų įsigyti turto, kilnojamojo, nekilnojamojo, VMI niekuomet nekyla klausimų, iš kur jie turi pajamų. Jie mato, kad tai galimai yra dovanos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tačiau jeigu pora vienas kitam turi pervesti didesnę negu 2 500 eurų sumą? Pavyzdžiui, gyvena vyras ir žmona, du vaikai, dalijasi pinigus, ir per metus ta suma, vienas kitam pervedant, susidarė 5 tūkst. eurų. Ką daryti?
– Noriu priminti, kad sutuoktiniai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme yra artimi giminaičiai.
– O jei nesusituokę?
– Mes, VMI, vertiname bendražmogiškuosius, svainystės, giminystės ryšius ir į tai, be abejo, atsižvelgiame, ypač jei sumos yra nedidelės, jei dovanos nėra itin dažnos. Mes matome ir priešingą pusę, kai mokestiniuose ginčuose, patikrinimuose iškyla asmenys, kurie ir gyvena tik iš dovanų, nes neturi kitų pajamų šaltinių arba oficialių pajamų šaltinių ir labai dažnai, kai mums kyla klausimų, jie grindžia, kai tai yra dovanos arba skolintos lėšos ir, be abejo, mes ne visais atvejais patikime tomis istorijomis.
Noriu priminti, kad sutuoktiniai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme yra artimi giminaičiai.
– Iš tiesų, kaip reikėtų pagrįsti, jei aš, pavyzdžiui, iš tetos, per metus gavau, pavyzdžiui, 6 tūkst. eurų?
– Visų pirma reikia nepamiršti Mokesčių administravimo įstatymo ir Civilinio kodekso tokiems sandoriams keliamų reikalavimų. Nuo 1 500 eurų turi būti rašytinė forma, nuo 14 500 eurų turi būti notarinė forma ir, be abejo, yra prievolė deklaruoti iš svetimų asmenų gautas dovanas ir mokėti mokestį. Šių formalumų laikymasis parodo, kad pajamų šaltinis, tikėtina, yra tikras, pagrįstas. Priešingu atveju, ką mes matome, kai paklausiame, iš kur asmuo turėjo pinigų įsigyti kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, leisti vaikus į privačias mokyklas, nuolat keliauti į užsienį, iš kokių pajamų tai daro, tik tada atsiranda versija, kad tai yra dovanos, o mes neturime jokios informacijos, nei notaro, nei rašytinės, nei deklaracijos. Tai ar tikrai tie pinigai buvo? Teismų praktika rodo, kad jeigu asmuo atlieka sandorius grynaisiais pinigais, jų nedeklaruoja, didesnė rizika ir įrodinėjimo našta tenka jam, jis turi įrodyti, kad jis tas pajamas gavo.
– Gerai, grįžtu prie tetos dovanos, bet ne grynaisiais, o banko pavedimu. Ką tokiu atveju įrašyti paskirties laukelyje?
– Mes visuomet skatiname paskirties laukelyje rašyti tikrąją paskirtį – dovana, paskola, skolos grąžinimas, už bendras kelionės išlaidas, bendra dovana. Juk ir kolegos kolektyve perka dovanas, ir šeimoje jubiliejui susidedame, vienas nuperka, kiti perveda. Tad reikia nebijoti rašyti tikrąją paskirtį.
– Kiek atvejų per metus tiria VMI ir kiek tokie atvejai VMI užkliūva?
– Detalios statistikos skaičiais nepasakysiu, kadangi šiais laikais mes jau dirbame su duomenimis, analizuojami yra duomenys. Kai kyla rizika, užsidega raudona lemputė, vykdomas stebėjimas arba patikrinimas. Tikrai vis dar daug atvejų, kai matome, kad asmenys įsigyja tarto arba gyvena iš mums nežinomų pajamų šaltinių. Mes tada pradedame aiškintis, kokie tai šaltiniai, ar tai yra legalūs, nelegalūs pinigai, dovanos, paskolos, neapskaitytos pajamos. Nes vis dar gajus reiškinys – neturtinga įmonė, turtingas savininkas ir pan. Šių atvejų, ginčių ir tokių kontaktų su mokesčių mokėtojais, deja, nemažėja.
– Kaip spręsti šią problemą? Ar tas 2 500 eurų ribojimas – labai maža suma? Ar, kaip jūs sakote, yra ir protingumo kriterijus?
– Tikrai protingumo kriterijus yra, visa tai vertinama atsižvelgiant. Manau, jeigu padarytumėte apklausą gatvėje, jums patvirtintų, kad VMI tokiais klausimais netrukdo. Tačiau vėlgi sumos yra nemažos, jei kalbėsime apie 2022 m., nes 2023 m. dar neturime visų duomenų, artimieji giminaičiai vieni kitiems padovanojo arti 0,5 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trišalė taryba pradeda diskusijas dėl MMA didinimo
Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba pradeda diskusijas dėl minimalios algos (MMA) didinimo 16 proc. – nuo 924 eurus iki 1070 eurų (prieš mokesčius) nuo 2025 metų sausio. Profsąjungos teigia,...
-
T. Tomilinas: toks valstybės įmonės pertvarkymas gali būti pražūtingas Lietuvos miškams
Seimui bus pateikta rezoliucija raginanti stabdyti aplinkos ministro Simono Gentvilo inicijuotą Valstybinių miškų urėdijos pertvarką į akcinę bendrovę. ...
-
Seime įregistruotos pataisos dėl GPM lengvatos išsaugojimo gyvybės draudimo įmokoms
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas antradienį Seime įregistravo pataisas, kuriomis siūloma išsaugoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą gyvybės draudimo įmokoms, taip pat lengvatą įmokoms į trečiosios pakopos pensij...
-
Lietuvoje keisis atvykstančių turistų registracijos tvarka: duomenys turės būti suvesti per parą
Nuo liepos 1-osios Lietuvoje keičiasi atvykstančių turistų registracijos tvarka – į šalį atvykę svečiai bus registruojami Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje, o tuo turės rūpintis kiekvienas apgyvendinimo paslaugos teikėjas,...
-
Kauno pietrytiniam aplinkkeliui ir Vandžiogalos plentui – 4 mln. eurų1
Valstybei svarbiais pripažintiems dviem kelių projektams – Kauno pietrytinio aplinkkelio tiesimui ir Vandžiogalos plento rekonstrukcijai – šiemet bus skirta 4 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), prane&sc...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo 2,6 proc. iki 6 mlrd. eurų
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–balandį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 2,6 proc. ir siekė 5,97 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
Uostamiestyje lauko kavinių bus daugiau1
Iš viso leidimų lauko kavinėms visoje Klaipėdoje šiemet yra išduota daugiau negu pernai, tačiau pačiame senamiestyje, važiuojamojoje dalyje, šią vasarą jų ketinama atidaryti mažiau nei praėjusį turizmo sezoną. ...
-
G. Nausėda mano, jog vetuotų biudžetą su mažiau nei 3 proc. BVP gynybai5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog greičiausiai vetuotų kitų metų valstybės biudžetą, jei jame būtų numatyta mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. ...
-
LEA: biokuras Lietuvoje ir vėl tapo pigiausias Baltijos šalyse
Pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,9 proc., benzinas 0,3 proc. Tuo metu biokuro kainos augo, tačiau nepaisant to, tarp Baltijos šalių jis ir vėl buvo pigiausias, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
K. Navickas: sveikiname susitarimą dėl muitų padidinimo produkcijai iš Rusijos bei Baltarusijos3
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Europos Komisiją (EK) paragino kuo skubiau išplėsti į Europos Sąjungą (ES) iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamų žemės ūkio produktų, kuriems būtų taikomi padidinti muitai, sąrašą....