- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė, kad vykstant Miškų urėdijų reformai miškų kirtimo rezultatai buvo tokie, kokie suplanuoti.
„Vykstant reformai (Miškų urėdijų. – ELTA), medienos buvo iškirsta 10-12 proc. mažiau nei planuota, tai nėra blogas variantas, bet tie kirtimai suaktyvėjo privačių miškų savininkų miškuose. Matant skaičius, ta kreivė privačiuose miškuose šovė į viršų, nes žmonės įvertino kainą ir pelną, kurį gali gauti. Jie, laikydamiesi visų įstatymų, turi tą teisę (kirsti. – ELTA), nes privačių miškų kirtimo negalime reguliuoti, nors jie sudaro pusę visų miškų“, – posėdžio metu sakė K. Mažeika.
Pasak jo, miškų atsodinta buvo daugiau nei iškirsta.
„Šiemet įveisiant naujų miškų plotus matome pozityvų rezultatą. Tai, kas buvo kalbama apie pernai, kad buvo iškirsta 500 ha, tai dar daugiau plotų atsodino ir įveisė. Turime ne tik iškirsti, bet ir veisti“, – pridūrė K. Mažeika.
ELTA primena, kad Aplinkos ministerija yra pasiūliusi išskirti atskirą miškų grupę, kurioje būtų leidžiami tik biologinei įvairovei išsaugoti būtini specialieji kirtimai. Tokie pakeitimai mažiau liestų kitų miško grupių miškininkavimą, tačiau ir jose siūlomi tam tikri pakeitimai.
Pavyzdžiui, III miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 5 iki 3 ha., o valstybiniuose (regioniniuose ir nacionaliniuose) parkuose ir draustiniuose – iki 1 ha.
Tuo metu IVA miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 8 iki 6 ha, o valstybiniuose parkuose – iki 1 ha.
Specialistų teigimu, dėl papildomų miško kirtimų ir jų plotų apribojimų kasmet po 0,8 mln. kubinio metro gali sumažėti rinkai pateikiamos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kiekis. Tačiau šis sumažėjimas gali būti kompensuotas intensyvesniu ūkinių miškų naudojimu ne saugomose teritorijose ir rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų, bet tam nepanaudotų miškų įtraukimu į ūkinę veiklą (apie 10 proc. Lietuvos miškų).
Metinis lėšų poreikis kompensacijoms privačių miškų savininkams už naujai įvedamus apribojimus saugomose teritorijose sieks iki 10 mln. eurų kasmet, didžioji dalis – „Natura 2000“ (ES saugomų teritorijų tinklo) išmokos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu42
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos4
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių3
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...
-
Ekspertai įvardijo svarbiausią 2024-ųjų ekonomikos įvykį (apžvalga)1
Reikšmingiausias besibaigiančių 2024-ųjų metų ekonomikos įvykis Lietuvoje buvo aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ akcininko Arvydo Paukščio pareiškimas apie stabdomas Liepkalnyje plėtojamo „Telton...
-
Lietuvoje daugėja mokesčių vengiančių imigrantų9
Pastaraisiais metais vis daugiau individualia veikla Lietuvoje besiverčiančių užsieniečių vengia atsiskaityti su valstybe, penktadienį rašo portalas LRT. ...