Tačiau įstatymų leidėjai ramina, kad gyventojai butus pirkti galės ir be parketo, ir be tapetų, o naujos pataisos sugalvotos siekiant apsaugoti pirkėjus nuo bankrutuojančių statytojų. Įprastai dalis savininkų namų raktus gauna projekto iki galo neužbaigus, tad neretai lieka prie suskilusios geldos.

„Pasirašoma preliminari sutartis. Tada statytojas stato tą namą ir atiduoda arba parduoda pirkėjui turtą su daline apdaila“, – aiškino „Ober-haus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

Nuo kitų metų sausio būstą iki galo neužbaigtame projekte įsigyti nebebus galima. Pirkimo–pardavimo sutartis bus pasirašoma tik projektą užbaigus 100 proc., o ne 85 proc., kaip dabar įprasta. Toks pakeitimas yra bendrame pakete su statybos įstatymu, kuriam Seimas pritarė dar pernai.

– „Pirmiausia – tai nėra plytelės, vonios įranga, lubos ar grindys, o – projekte numatytų įsipareigojimų pabaigimas. Tai yra visa inžinerinė infrastruktūra, visos laikančiosios sienos – viskas, kas buvo numatyta projekte, turi būti pabaigta“, – teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ekspertai tikina, kad dėl pakeitimų nekilnojamasis turtas dar brangs.

„Kažkokie papildomi žingsniai, aišku, suguls į galutinę kainą. Ir dėl to greičiausiai nukentės pirkėjas“, – konstatavo M. Čiulada.

„Mūsų narių skaičiavimais, iki kelių šimtų eurų į kvadratinį metrą gali prisidėti vien dėl to visiško projekto išbaigtumo prieš sudarant notarinį sandorį“, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

„Man keista, kad gerbiamas M. Statulevičius taip kalba, nes jis dalyvavo viename iš mūsų susitikimų, diskusijų. Tuo metu jam neatrodė ta idėja dėl projekto išbaigtumo 100 proc. kažkokia bloga“, – teigė A. Gedvilienė.

Kažkokie papildomi žingsniai, aišku, suguls į galutinę kainą. Ir dėl to greičiausiai nukentės pirkėjas.

 

Tačiau panašu, kad jau priimtas įstatymas įnešė daugiau sumaišties nei aiškumo. Visų pirma, daliai kilo klausimų, ką reiškia tas 100 proc. užbaigtumas.

„Pastate butai gali būti nebūtinai visi įrengti iki galo, bet pastatas jau priduotas. Kas čia naujo keisis?! Nebent lūkestis yra, kad būtų visi butai įrengti ir tik tada pastatas priduotas. Jeigu taip, tuomet mes turėsime šiokių tokių problemų“, – svarstė M. Čiulada.

Anot teisininkų, 100 proc. išbaigtumas nereiškia visiško buto įrengimo, tačiau pastatas turi būti pabaigtas statyti iki galo su visomis savo konstrukcijomis ir įrengtomis inžinerinėmis sistemomis. Jei projekte numatyta, turi būti grindų ir sienų apdaila, įstatytos durys, taip pat – kištukiniai lizdai, bent įvadai kriauklei, klozetui ir pan.

„Dalis ieško pilno baigtumo, taip. Kai kuriose užsienio šalyse tokia praktika yra. Bet ką mes matome iš mūsų klientų, lietuvių, tai daugelis nori patys pasidaryti tam tikrus darbus, galbūt taip sutaupant“, – savo pastebėjimus išsakė M. Statulevičius.

Pasak įstatymo rengėjų, pakeitimas padės apsaugoti pirkėjus, kad pastarieji nepatirtų nuostolių, pavyzdžiui, bankrutavus vystytojui.

„Žmogus įsigyja nekilnojamąjį turtą, bet galiausiai lieka prie suskilusios geldos – nei investuotų pinigų, nei svajonių būsto“, – komentavo A. Gedvilienė.

Vystytojai įsitikinę, kad priimtas įstatymas apribos konkurenciją rinkoje.

„Tai yra tam tikras barjeras. Mažesni vystytojai negalės dalyvauti rinkoje, kadangi finansavimas yra svarbi sąlyga. Vadinasi, jiems reikės didesnio kapitalo, kad 100 proc. įgyvendintų projektą. Tiesiog daliai vystytojų pakils kartelė, kurios jie, tikėtina, negalės perlipti “, – kalbėjo  M. Statulevičius.

„Man visiškai nėra įdomu, kas vystys projektą. Man svarbu, kad tas įsipareigojimas būtų padarytas. Jeigu įmonė yra nepajėgi užbaigti kažkokio projekto iki galo, klausimas, kiek ji patikima ir ar vartotojas neturėtų apie tai žinoti“, – teigė A. Gedvilienė.

Kita vertus, kaip naujasis pakeitimas apsaugos pirkėjus, vis tiek nelabai aišku. Mat preliminarios sutartys, kurių pagrindu pirkėjas vystytojui sumoka, tarkim, 15 proc. avansą, tačiau garantijos, kad projektas bus užbaigtas, neturi, vis tiek lieka. Norint tokias sutartis panaikinti, reikia keisti Civilinį kodeksą.