- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bandymų apeiti Vakarų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai per pastaruosius tris mėnesius padaugėjo penkis kartus – kovą jų skaičius siekė 14, o gegužę – 74. Anot LTG grupės verslo atsparumo vadovo Gedimino Šečkaus, grupėje įdiegti sankcijų priežiūros procesai veikia. Pokalbis su juo LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“.
„Sankcijos šiaip yra dinamiškas procesas, tai, galima sakyti, mūsų kasdienė duona. Sankcijų reguliavimas plėtojasi, taikymo praktika kinta. Mes nuo gegužės mėnesio LTG grupėje pradėjome taikyti sugriežtintą patikros režimą – kai identifikuojama, kad prekės juda iš Rusijos į Kaliningrado sritį arba atvirkščiai, pradėjome taikyti išankstinį griežtesnį dokumentų patikrinimą ir tokiu būdu, dar net neatvažiavus sankcionuotoms prekėms iki Lietuvos sienos, identifikuojame galimus sankcijų pažeidimus. Matome, kad per pastarąjį mėnesį bandymų vežti sankcionuotas prekes buvo penkiais kartais daugiau negu anksčiau“, – sakė G. Šečkus.
– Tai labai didelis skaičius.
– Didelis skaičius. Aišku, iš dalies tai gali lemti, kad mes anksčiau pastebime tokių pažeidimų, ne atvažiavus vagonams į pasienį, bet iš anksto, informuodami savo klientus, kad tokių prekių vežti negalima ir mes tokių paraiškų tiesiog netenkiname. Vadinasi, tokios prekės tiesiog net nepajuda į Lietuvos pusę.
– Kokių prekių dažniausiai bandoma gabenti apeinant sankcijas?
– Yra įvairaus pobūdžio prekių, kurios įtrauktos į sankcijų sąrašą. Pastaruoju metu matome išaugusį bandymų vežti sankcionuotų naftos produktų skaičių. Mes, kaip ir minėjau, taikome savo kontrolės sistemas, kurias, vėlgi, bėgant laikui stipriai tobuliname. Kai bandoma apeiti sankcijas, mes atitinkamai patobuliname savo sistemas arba netgi esame žingsniu prieš tuos bandymus apeiti sankcijas. Taigi esame įdiegę tikrai stiprias gynybos linijas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ką reiškia stiprios gynybos linijos?
– Tai reiškia, kad mes, visų pirma, apskritai taisyklių, politikos lygmeniu esame aprašę, kas mums, kaip grupei, nepriimtina. Vadinasi, mūsų klientai žino, kas mums yra nepriimtina, nubrėžtos raudonos linijos. Mes esame įsivardiję, kad sankcionuotos prekės, sankcionuoti subjektai mūsų veikloje yra nepriimtini. Taip iš anksto duodame signalą, kad LTG grupė nebando ieškoti pateisinimų dirbti su sankcionuotais subjektais arba prekėmis. Pirmoji gynybos linija yra žmonės, kurie kasdien dirba operatyvinį darbą, gauna įvairių paraiškų, vertina dokumentaciją. Čia vėlgi yra paruoštų įrankių, skirtų atpažinti sankcionuotas prekes, sankcionuotus subjektus, nes sankcijos reiškia ne tik, kad yra konkreti įmonė, konkreti prekė sankcionuota, sankcijų taikymas reiškia, kad logistikos grandinėje naudos negali gauti joks sankcionuotas subjektas vienokiu ar kitokiu būdu, tiesiogiai ar netiesiogiai. Taip mes per savo taisykles, savo automatizuotus, skaitmenizuotus įrankius ir, aišku, keldami žmonių kompetenciją, užtikriname, kad sankcionuotos prekės nepatektų į Lietuvos Respublikos teritoriją.
– Ką pastebite, ar iš Rusijos ar kitų šalių, kurioms negalima gabenti vienokių ar kitokių prekių, viena įmonė vis bando vežti sankcionuotas prekes ar tų įmonių yra daugybė?
– Įmonių yra tikrai ne viena. Bet kokiu atveju, vėlgi, jeigu mums pateikia paraišką vežti sankcionuotą prekę arba prekę iš sankcionuoto subjekto, kilmės vieta yra sankcionuojama, pavyzdžiui, gamykla, kaip Gardino azoto gamykla, yra buvę tokių bandymų, mes iškart užkertame kelią ir sakome: tokios paraiškos mes netenkiname. Tokių subjektų yra ne vienas. Ką noriu būtinai paminėti, kad LTG grupė labai glaudžiai bendradarbiauja su Muitinės kriminaline tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kitomis institucijomis ir nuolatos dalijamės informacija apie bandymus apeiti sankcijas, naujus būdus apeiti sankcijas, apie srautus, iš kur daugiau ar mažiau yra bandymų, visa šia informacija mes dalijamės su valstybės institucijomis ir tarnybomis.
– Ar stipriai tobulėja tie veikėjai, kurie bando sankcijas apeiti?
– Iš savo darbinės patirties pastebiu, kad sankcijų apėjimą irgi reikia vertinti dvejopai. Bandymas vežti sankcionuotas prekes kartais gali būti netyčinis. Būna atvejų, kai žmonės suklysta arba jų duomenų bazėje pasimeta koks nors subjektas ar jo kodas. Tai labai sudėtinga, nes, įsivaizduokite, yra sankcionuota rusiška įmonė, jos pavadinimas originalo kalba rašomas kirilicos rašmenimis, o sankcionuotas sankcijų sąrašas jau yra lotyniškais rašmenimis ir vienoje vietoje pakeitus vieną raidelę algoritmai jau gali nesuveikti. Tai yra netyčiniai atvejai. Tačiau yra ir tyčinių. Apie tyčinius, piktybinius bandymus mes nedelsdami informuojame teisėsaugos institucijas, jau esame pateikę virš 30 tokių pranešimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelis: nekalbama apie lošimų reklamos ribojimų švelninimą – reikia įgyvendinti pažadus
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog neplanuojama atsisakyti ar sušvelnint nuo liepos įsigaliosiančių azartinių lošimų reklamos ribojimų. Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė tikina, jog norima aiškaus kompensavimo ...
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvo
Seimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...