- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerijai šią savaitę pradėjus Lietuvoje galiojančių mokestinių lengvatų peržiūrą, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad sprendimai dėl vienų ar kitų lengvatų taikymo turi būti logiški ir ekonomiškai pagrįsti. Premjerė taip pat teigia, kad Seimo pavasario sesijoje mokesčių pertvarka nebus svarstoma.
„Ką aš norėčiau pamatyti, kad tos lengvatos, kurias bus siūloma palikti, būtų logiškos bei ekonomiškai pagrindžiamos ir tie mokesčių kaštai leistų pasiekti ne blogesnį rezultatą, nei mes pasiektume, tarkime, taikydami tiesioginį tų pačių dalykų subsidijavimą iš biudžeto“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Ji nesiėmė prognozuoti, kiek dėl mokestinių lengvatų peržiūros galėtų padidėti biudžeto pajamos.
„Manau, kad diskusija yra puiki, labai lietuviška, dalis diskutuojančių siūlo visas lengvatas panaikinti, kita dalis siūlo lygiai tiek uždėti naujų. Manau, kad Finansų ministerija, sutelkusi visą savo išmintį ir gebėjimus rasti logiškus sprendimus, pateiks Vyriausybei savo pasiūlymus. Vyriausybė tikrai neturi užsibrėžusi kažkokio skaitinio įverčio, kiek turėtų tos pajamos padidėti lengvatas panaikinus“, – tvirtino premjerė.
Ji pabrėžė, kad kartais mokesčių lengvatos pakeičia tam tikras biudžeto išlaidas, todėl atsisakius lengvatų gali tekti didinti valstybės išlaidas.
„Reikia vertinti bendrą kontekstą, nes ne veltui tiek mokesčiai, tiek socialinės išmokos yra žmonių pajamų paramos, šeimų paramos ar net verslų paramos bendras paketas“, – aiškino I. Šimonytė.
Antradienį surengtame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad į valstybės biudžetą dėl mokestinių lengvatų per metus negaunama apie 2,2 mlrd. eurų pajamų, tačiau didžiosios jų dalies atsisakyti neketinama, todėl diskusijos vyks dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų.
Pasak G. Skaistės, tai nereiškia, kad trečdalis visų lengvatų būtų naikintinos ar siaurinamos, tačiau ketinama įvertinti kiek šios lengvatos iš tikrųjų kainuoja ir ar tų pačių tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Finansų ministerija išskiria šešias mokesčių sistemos peržiūros kryptis – pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis ir savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas.
G. Skaistės teigimu, tikėtina, kad sprendimai dėl mokesčių turėtų būti priimti kitąmet ir įsigaliotų nuo 2023-ųjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šalia Merkinės bus statomas kabantis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas
Šalia Merkinės bus statomas metalinis kabantis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Merkio upę. Jis sujungs Merkinės miestelį ir Česukų kaimą Varėnos rajone. Darbai kainuos apie 400 tūkst. eurų. ...
-
Litgrid: vidutinė elektros energijos savaitės kaina sumažėjo 6 proc.
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo 6 proc. ir siekė 58 Eur/MWh. Kaip praneša „Litgrid“, Latvijoje ir...
-
L. Kasčiūnas: kitais metais gynybos biudžetas gali išaugti iki 3,5 proc. BVP1
Papildomai pasiskolinus, kitais metais gynybos biudžetui skirta lėšų dalis galėtų išaugti iki 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
ESO: Lietuvoje buitiniai vartotojai per praėjusius metus sunaudojo 28 proc. visos elektros energijos1
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) skaičiavimais, buitiniai vartotojai per 2023 metus sunaudojo 28 proc. visos elektros energijos Lietuvoje. ...
-
Būsto pirkimas Ispanijoje: NT brokeris atskleidė, kokią klaidą padarė
Finansų ekspertė Jekaterina Govina laidoje „Investicija“ kalbėjo apie tai, kas geriau – investuoti Lietuvoje ar Ispanijoje. Laidoje ekspertai apžvelgė, kokių klaidų nedaryti norint įsigyti būstą saulėtoje Ispanijoje. ...
-
Verslas siūlo lėšas krašto apsaugai trumpalaikėje perspektyvoje didinti skolinantis
Lietuvos gyventojų laikantis nuomonės, jog šalies gynyba šiuo metu turėtų būti svarbiausias politikų prioritetas, verslas siūlo lėšas krašto apsaugai trumpalaikėje perspektyvoje didinti skolinantis. Visgi, verslo atstovai t...
-
Aukso kaina pasiekė naujas istorines aukštumas
Aukso kaina tarptautinėje rinkoje pirmadienį pasiekė naujas iki šiol neregėtas aukštumas – 2734 JAV doleriai už Trojos unciją, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. ...
-
G. Šimkus: mažėjančios palūkanos skatina ekonomikos aktyvumą
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį trečiąkart šiais metais sumažinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog tai reiškia atpigusį skolinimąsi gyventojams bei verslui. ...
-
M. Liutvinskas dalyvaus TVF ir PB susitikimuose
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas spalio 21–25 dienomis lankysis Vašingtone, kur dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko (PB) metiniuose susitikimuose. ...
-
R. Rudzkis: kitiems metams pristatytas valstybės biudžetas – rinkiminis
Ekonomistas Rimantas Rudzkis Vyriausybės parengtą 2025 m. biudžetą vadina išskirtinai optimistiniu. Jis teigia nemanantis, kad optimistinis projektas per vienerius metus galėtų sukelti problemų, tačiau pabrėžia – šių metų i&scar...