- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus ekonomikos recesijai užsienio investicijų Lietuvoje srautas ypač sumažėjo. Tačiau pastebima, kad sunkmetis netikėtai paskatino investuotojų iš Rytų susidomėjimą. Pastaruoju metu galimybėmis įsigyti kapitalo mūsų šalyje ėmė aktyviau domėtis verslininkai iš Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Kinijos bei kitų šalių. Juos vilioja galimybė pigiai įsigyti nekilnojamojo turto (NT) ir tokiu būdu įžengti į ES rinką.
Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. sausio 1 d. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 31,48 mlrd. Lt ir buvo 11,3 proc. mažesnės nei tuo pat metu pernai. Didžiąją šios sumos dalį sudarė investicijos iš ES šalių – daugiau nei 81 proc. Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių dalis buvo 5,9 proc.
„Ekonominė krizė investuotojus iš Rytų skatina aktyviau dairytis Lietuvoje dėl kelių priežasčių. Pirma, recesija gerokai atpigino investavimo kainą ir šiandien NT objektus ar verslo įmones galima įsigyti už pakankamai patrauklias kainas. Antra, tokia investicija tuo pačiu yra žingsnis į didelę ES rinką, kuri po 2-3 metų, tikėtina, stabilizuosis ir pradės augti“, – sakė investicijų valdymo bendrovės PPP vadovas Juozas Sargūnas, užsiimantis tarpininkavimu tarp Lietuvos verslo ir užsienio investuotojų.
Šiuo metu ypač išaugo investuotojų iš buvusio sovietinio bloko šalių aktyvumas – Rusijos, Ukrainos, Gruzijos, Kazachstano. Taip pat investicijomis Lietuvoje intensyviau domisi tolimesnių rinkų atstovai, pavyzdžiui, verslininkai ir Kinijos bei Indijos. Ligšiolinės investicijos iš Rytų šalių nėra tiksliai žinomos, tačiau spėjama, kad vien NT rinkoje jos siekia 200–250 mln. eurų.
Anot J.Sargūno, priešingai nei didelė dalis investuotojų iš Vakarų, verslininkai iš Rytų rinkų nejaučia tokios didelės grynųjų pinigų stokos. Todėl savo šalyse augimo periodu sukauptus pinigus nori investuoti politiškai stabilesnėse, saugesnėse nei jų pačių regionas rinkose. O vakariečiai pratę investuoti skolintus pinigus, kurių šiuo metu tiesiog nėra, be to, juos domina didesnė investicijų grąža. Rytų rinkų atstovams dažnai pakanka tiesiog pačios investicijų grąžos galimybės.
Rytų ir Vakarų verslininkų dėmesį labiausiai traukia panašūs investiciniai objektai. Pavyzdžiui, paklausūs jau veikiantys NT objektai su suformuotais pajamų srautais, kurie leidžia juos iš karto išlaikyti. Taip pat domina gerose vietose esantis NT su paruošta teisine baze (suderintais detaliaisiais planais, statybų leidimais ir pan.), kurį galima rekonstruoti arba plėtoti nuo pradžios.
Svarbiausi faktoriai, kurie stabdo spartesnius realius sandorius, yra vis dar netylančios kalbos apie galimą lito devalvaciją, taip pat pastebima, kad dalis investuotojų baiminasi dėl neretai pasireiškiančio neigiamo požiūrio į Rytų kapitalą bei jam daromų kliūčių. Ilgalaikę perspektyvą vertinantys interesantai taip pat prisibijo gilaus ekonominio nuosmukio ir ilgo rinkos neatsigavimo po jo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
RRT: e. ryšių rinkos pajamos šiemet augo 4 proc. iki 223 mln. eurų
Bendros elektroninių ryšių sektoriaus pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 223,1 mln. eurų – 4 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). ...
-
Ministerija: Lietuvoje veikiančios oro bendrovės galės skraidinti į Saudo Arabiją
Lietuvoje veikiantiems oro vežėjams atvertas kelias skraidinti keleivius ir krovinius į Saudo Arabiją, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. ...
-
Seimas imsis G. Palucko dvejų metų senumo siūlymo didinti išmokas gimus vaikui2
Paskirtasis premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo nustatyti beveik dvigubai didesnes išmokas gimus vaikui nei yra dabar. ...
-
Seimas svarstys, ar didinti baudas už e. cigarečių pardavimą nepilnamečiams
Seime antradienį svarstoma prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva padidinti baudas už elektroninių cigarečių pardavimą, jų pirkimą ar perdavimą nepilnamečiams. ...
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.2
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...