Dėl tokio „Epso-G“ valdybos siūlymo grupės akcininkai spręs neeiliniame susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą trečiadienį pranešė grupė.

„Epso-G Invest“ kapitalas būtų didinamas, padidinant įmonės akcijų skaičių bei leidžiant jas įsigyti „Epso-G“ ir  „Valstybės investiciniam kapitalui“.

Nei kiek bus didinamas kapitalas, nei kokiomis dalimis jis pasiskirstys tarp akcininkų, nenurodoma. 

Šiuo metu vienintelė „Epso-G Invest“ akcininkė yra „Epso-G“.

„Epso-G Invest“ įstatinis kapitalas – 100 tūkst. eurų, jai vadovauja „Epso-G“ infrastruktūros ir projektų valdymo vadovas bei grupės įmonės „Litgrid“ valdybos pirmininkas Tomas Varneckas. 

BNS keli nesusiję šaltiniai patvirtino, kad Lietuvai turėtų priklausyti 49 proc., o Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ – 51 proc. bendros įmonės, steigiamos būsimai artilerijos amunicijos gamyklai Baisogaloje, akcijų.

Lietuvos dalį valdytų dvi įmonės: 48 proc. – „Epso-G Invest“, o 1 proc. – valstybės valdoma Giraitės ginkluotės gamykla Kauno rajone. 

BNS žiniomis, į bendrovę „Epso-G Invest“ investuos būtent „Epso-G“ ir bendrovė „Valstybės investicinis kapitalas“.  

Pasak BNS šaltinių, „Epso-G“ valdyba dėl investicijų į bendrą įmonę turėtų apsispręsti ir oficialiai apie tai paskelbti dar šį mėnesį.  

„Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris praėjusią savaitę BNS patvirtino, kad grupė vertina sąlygas dalyvauti bendros įmonės kūrime, tačiau daugiau detalių dėl konfidencialumo atskleisti negalėjo. 

100 proc. tiek „Epso-G“, tiek „Valstybės investicinio kapitalo“ akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Energetikos bei Finansų ministerijos. Pastarosios įmonės generalinis direktorius Robertas Vyšniauskas yra „Epso-G“ valdybos pirmininkas. 

Elektros ir dujų perdavimo įmones „Litgrid“ ir „Amber Grid“ valdanti „Epso-G“ anksčiau buvo atsakinga už fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybą, dujotiekio į Lenkiją GIPL statybą, o šiuo metu koordinuoja elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa ir atsijungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų. 

Apie tai, kad Lietuva su „Rheinmetall“ būsimos gamyklos projekte dalyvaus kartu įkuriant bendrą įmonę, lapkričio pabaigoje paskelbė kadenciją baigianti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji tuomet teigė, kad konkrečios būsimos įmonės detalės bus paviešintos „visai netrukus“. 

Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai lapkričio pabaigoje Vilniuje pasirašė žemės sklypo būsimai gamyklai Radviliškio rajone nuomos bei 155 mm šaudmenų įsigijimo sutartis. Gamykla netoli Baisogalos turėtų pradėti veikti 2026-ųjų viduryje. 

„Rheinmetall“ į 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą Lietuvoje ketina investuoti daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų.