Pasak rinkodaros ir komunikacijos mokslų (KOG) instituto atliktos apklausos, 55 proc. šalies gyventojų šiemet ketina dovanas pirkti 3-6 žmonėms, o 33 proc. – septyniems ar daugiau.

Asmeninių finansų patarėja Giedrė Petrilionienė sako, kad kalėdinės dovanos yra vienas žmonių įpročių, tik jam ruošiamasi skirtingai: vieni šventinius pirkinius planuoja kruopščiai, kiti – spontaniškai, ne pagal realias galimybes.

„Pastebiu, kad vieni išlaidas planuoja, jiems tarsi galioja tvirtos taisyklės, pavyzdžiui, kalėdiniams reikalams skiriama tam tikra suma, pirkiniams ruošiamasi iš anksto, ieškoma geresnių pasiūlymų, lyginamos kainos, nėra jokio spontaniško pirkimo. Kiti elgiasi visiškai atvirkščiai. Tokius vadinu išlaidūnais, jie tiesiog nori mėgautis gyvenimu, sukelti džiaugsmo kitiems, bet negalvoja ir neplanuoja. Dažnai jie išleidžia daugiau nei uždirba, nežinau, kaip tai paaiškinti – gal šešėliu, paveldėjimu, pasyviomis pajamomis“, – BNS sakė G. Petrilionienė.

Tokius vadinu išlaidūnais, jie tiesiog nori mėgautis gyvenimu, sukelti džiaugsmo kitiems, bet negalvoja ir neplanuoja.

Ji taip pat išskyrė žmones, kurie taupo ir Kalėdoms dovanoja savo kepinius, rankdarbius – mažiau išlaidų reikalaujančias dovanas.

Apklausos autoriai pastebi, kad dovanoms numatomas sumas dažnai lemia artimiausi lūkesčiai – penktadalis respondentų tikisi, kad 2023-ieji bus geresni nei šie metai, 36 proc. mano, jog jie bus tokie pat, o 44 proc. – bus blogesni.

Pavyzdžiui, manantys, kad kitais metais juos tiesiogiai palies ekonomikos nuosmukis, dovanoms ketina skirti iki 100 eurų, o tie, kurie krizės poveikio nesitiki, pasiryžę išleisti 300 eurų ir daugiau.

60 proc. šalies gyventojų dovanoms skirs tiek pat pinigų, kaip ir pernai.

G. Petrilionienė sako, kad ekonomikos prognozės paveikia ne visus žmones, o dalis jų šventėms skolinasi. 

„Dėl prastų prognozių kai kurie save pradeda varžyti, o kai kuriems jos – visiškai nesvarbu, nes žino, kad kažkaip išgyvens. Ir išgyvena. Dalis drąsiai skolinasi, ima paskolas. Tokių žmonių negąsdina niekas – nei kas vyksta rinkose, nei infliacija, jie gyvena avansu, tam šiuo metu yra puikios galimybės, per 10 minučių galima gauti į sąskaitą pinigus. Taip jų atsiranda ir Kalėdoms, ir kitiems poreikiams“, –  kalbėjo asmeninių finansų patarėja.

Apklausa rodo, kad kalėdinių dovanų pirkimo šiemet dažniausiai neplanuoja tie, kurių vidutinės vieno šeimos nario pajamos per mėnesį siekia iki 500 eurų ir jie jaučia stiprų finansinį nesaugumą.

Maždaug 45 proc. apklaustųjų dovanomis pradeda rūpintis lapkritį arba gruodžio pradžioje, 7 proc. šį rūpestį palieka paskutinei savaitei prieš Kalėdas.

Lietuviai dažniausiai dovanoja praktiškus daiktus, bilietus į renginius, keliones ar su pomėgiais susijusias dovanas. Keturi iš dešimties gyventojų jų ieško internete, 39 proc. – prekybos vietose.