- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tobulinant draudimo sutarčių saugumo įnašo idėją buvo atsižvelgta į Prezidentūros siūlymą – atidėti būsto sutarčių apmokestinimą 5 metams. Ji taip pat priminė, kad įvedus įnašą įtakos nebūtų gyvybės draudimo ar fizinių asmenų civilinės atsakomybės sutartims.
„Atnaujintame projekte nusprendėme, kaip siūlė Prezidentūra, atidėti būsto sutarčių įtraukimą 5 metams. Preliminariai iš Prezidentūros girdime pozityvų šio šaltinio vertinimą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
Kai kuriems politikams teigiant, kad gynybos ir kitus poreikius galima padengti iš biudžeto augimo, finansų ministrė vertina, jog augimas „pats per save nesukurs“ proveržio. Ji pabrėžė, kad didžioji dalis naujų biudžeto pajamų yra paskirstomos pagal indeksuojamas sritis.
„Daugelį politikų, ypač naujų, įtakoja pastarojo meto biudžeto pajamos, smarkiai susijusios su infliaciniais procesais. Normaliais laikais biudžeto pajamos auga apie 5 proc. Tai tikrai nėra kažkas kosminio, kas galėtų padaryti esminį proveržį. Didžioji dalis šių ekonomikos augimo lėšų užprogramuota automatiškai išleisti, nes jos užkoduotos priemonėse su indeksavimu. Pavyzdžiui – pensijų didinimui“, – komentavo ministrė.
„Tad didžioji dalis augimo padalinta dar prieš pradedant formuoti biudžetą“, – tvirtino ji.
Taip pat G. Skaistė užsiminė, kad šiuo metu draudimo sutarčių apmokestinimas diskutuojamas su socialiniais partneriais ir politikais. Jos vertinimu, galutinis sprendimas dėl priemonės bus priimtas iki 2024 m. galo, o apmokestinimui pritarus – jis būtų taikomas nuo 2025 m. vidurio.
Atnaujintame projekte nusprendėme, kaip siūlė Prezidentūra, atidėti būsto sutarčių įtraukimą 5 metams. Preliminariai iš Prezidentūros girdime pozityvų šio šaltinio vertinimą.
„Esame atviri diskusijoms su visais. Reikia nepamiršti, kad lapkričio viduryje rinksis naujas Seimas, tai daug kas priklausys nuo to, kokia nauja koalicija susiformuos, koks bus jų požiūris. Ir, matyt, sprendimai gali būti priimti iki metų pabaigos“, – kalbėjo ministrė.
„Pasiūlymas yra, kad priemonė įsigaliotų nuo ateinančių metų vidurio. Tai laiko priimti sprendimui yra“, – paminėjo ji.
ELTA primena, kad Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, teikiantys paslaugą šalyje.
Kaip rašo Finansų ministerija, šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta piniginių prievolių, mokamų nuo draudimo įmokų.
Pasak ministerijos, panašus mokestis draudimo sutartims taikomas 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje.
Kaip skelbiama, šio mokesčio dydis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 1 proc. iki 24 proc.
Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.
Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas86
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...