- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada registruoti pataisas dėl mokesčio lošimų verslui padidinimo dviem procentiniais punktais.
„Parengiau ir šiandien registruosiu pasiūlymą įstatymo projektui, kad būtų padidintas azartinių lošimų mokestis nuo 20 iki 22 proc. Tokiu būdu būtų galima surinkti apie 4,4 mln. eurų papildomų pajamų ir tas lėšas būtų galima nukreipti socialinės reklamos sklaidai siūlant žmonėms atsisakyti lošimų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
„Lošimų sektorius nėra tas, kurį vertėtų skatinti, jis dažnai sukuria socialinių problemų, todėl vienas sektoriuje neturėtų gyventi kito sektoriaus, kitų žmonių gerovės sąskaita“, – pridūrė ji.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymui G. Skaistės pateiktuose siūlymuose numatoma, kad pakeitus mokesčio bazę, kaip siūloma projekte, lošimų organizatorius negalėtų vykdyti jam nustatytų įpareigojimų dėl laimėjimų išmokėjimo, nes, mokestinė našta viršytų lošimų organizatoriaus grynąsias pajamas.
Lošimų sektorius nėra tas, kurį vertėtų skatinti, jis dažnai sukuria socialinių problemų.
„Todėl, siekiant projekto tikslo, siūloma didinti mokesčio tarifą, o ne keisti mokesčio bazę“, – siūlomus projekto pakeitimus komentavo ministrė.
Siūlymo motyvuose ji, be kita ko, nurodė, kad papildomų milijonų nukreipimas socialinės lošimų prevencijos reklamos sklaidai padėtų sušvelninti poveikį potencialiam žiniasklaidos segmento pajamų sumažėjimui, jei būtų priimtas šiuo metu Seime paraleliai svarstomas lošimų reklamos draudimas.
Nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonės nuo 2022 metų liepos moka 20 proc. tarifą, o loterijų įmonės – nuo 2023 metų sausio – 18 proc.
Lošimams ir loterijoms taikoma skirtinga mokesčio apskaičiavimo bazė: lošimų mokestis apskaičiuojamas nuo grynųjų pajamų (iš pajamų už statymus atėmus laimėjmus), o loterijų mokestis apskaičiuojamas nuo visų pajamų, gautų už parduotus loterijos bilietus.
Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metais lošimų organizatoriai į valstybės biudžetą sumokėjo 31,8 mln. eurų, 2023 m. – 43,7 mln. eurų lošimų mokesčio.
Laimėjimų fondas organizuojant lošimus A kategorijos automatais turi būti ne mažesnis kaip 90 proc., o organizuojant lošimus B kategorijos lošimo automatais ne mažesnis kaip 80 proc. visų įmokų sumos. Atitinkamai lošimų organizatoriaus grynosios pajamos iš lošimų veiklos sudaro 10–20 procentų.
Seimas kovą priėmė svarstyti grupės įvairių frakcijų parlamentarų pateiktas pataisas visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. Taip pat siūloma leisti žaisti visus azartinius lošimus bei dalyvauti loterijose žmonėms nuo 21 metų.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, Lietuvoje lošimus organizuoja 12 bendrovių. Iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus, 2021–2022 metai rinkos pajamos augo 44 proc. – nuo 136,2 mln. eurų iki 195,8 mln. eurų, o 2023 metais jos siekė 222,2 mln. eurų – 13,5 proc. daugiau negu užpernai.
Lošimų organizatorių pelnas išaugo iki 59,9 mln. eurų pernai nuo 39,8 mln. eurų 2021-aisiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė: išėjimo iš pensijų kaupimo aplinkybės neturi kelti rizikos antrai pakopai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius tik negalios ar kritinės ligos atveju, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbios aplinkybės, kurios le...
-
M. Navickienė: senatvės pensijos turėtų augti greičiau nei planuota
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti sparčiau nei planuota – jau 2026 metais ji galėtų pasiekti 50 proc. darbo užmokesčio, teigia socialinės apsaugos apsaugos ministrė Monika Navickienė. ...
-
M. Lingė: objektyvių priežasčių tęsti nulinį PVM šildymui nėra3
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto p...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę pigo 14 proc.
Saulės elektrinėms pagerinus valandinį gamybos rekordą, padidėjus jungties „NordBalt“ pralaidumui bei po remonto pradėjus veikti „Olkiluoto 3“ branduoliniam reaktoriui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Poo...
-
Apklausa: lietuvių investicinis aktyvumas mažesnis nei kitose Baltijos šalyse
Lietuvos gyventojai rečiau nei kitų Baltijos šalių žmonės renkasi kaupti pensijai ar investuoti į vertybinius popierius, rodo „Citadele“ banko apklausa. ...
-
Socialdemokratai siūlo pratęsti nulinę PVM lengvatą šildymui
Gegužę baigus galioti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotam šildymui socialdemokratai siūlo ją pratęsti dar vienam šildymo sezonui – jie įregistravo tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pat...
-
Užimtumo tarnyba: sezoninių darbuotojų intensyviai ieško maitinimo ir apgyvendinimo įmonės
Darbo ieškantys žmonės balandį turėjo galimybę rinktis iš daugiausiai laisvų darbo vietų per pastarąjį pusmetį. Sezoninių darbuotojų paieška ypač suaktyvėjo apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje. ...
-
Ž. Mauricas: pratęsus bankų solidarumo mokestį, surenkama suma būtų ženkliai mažesnė2
Bankų solidarumo mokesčio pratęsimas būtų tik „simbolinis ėjimas“, nes jo duodama nauda 2025 m. sumažėtų 4 kartus, aiškina „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pabrėžia, kad jeigu Europos Centrinis Bank...
-
„Ignitis“ gaminantiems vartotojams skyrė apie 5 mln. eurų kompensacijų
Elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ išmokėjo ir dar išmokės 5 mln. eurų kompensacijų gaminantiems vartotojams už per dvejus metus sukauptą, tačiau jų nepanaudotą elektrą. ...