„Finansavimas (keliams – BNS) auga, tačiau kadangi diskusijose yra jaučiamas politikų palaikymas tokiam sisteminiam finansavimo didinimui kelių tvarkymui, manau, kad gynybos fondo pavyzdys galėtų tapti įkvėpimu susisiekimo ministrui, kaip pasiūlyti ir priimti naujus, tvarius pajamų šaltinius tam sisteminiam kelių būklės gerinimui“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.

Anot jos, finansavimas keliams per pastaruosius metus augo – praėjusios Vyriausybės kadencijos metu jiems buvo skiriama vidutiniškai 612 mln. eurų per metus, o šiemet – 936 mln. eurų.

Jeigu mes norime kažkokių sprendimų, kurie reikšmingai padidintų finansavimą, reikia siūlyti ir tvarius, naujus pajamų šaltinius.

 

„Jeigu mes norime kažkokių sprendimų, kurie reikšmingai padidintų finansavimą, reikia siūlyti ir tvarius, naujus pajamų šaltinius“, – kalbėjo ministrė.

G. Skaistės teigimu, vien sprendimas, kuriuo dalis bankų solidarumo įnašo bei skolintų lėšų buvo skirta sąjungininkų priėmimui reikalingų kelių tvarkymui, per dvejus metus jų finansavimą padidino daugiau nei 300 mln. eurų.

M. Skuodis pastaruoju metu ne kartą sakė, kad norint iš esmės pagerinti valstybinių kelių kokybę, kasmet jiems reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų. Be to, ministras kelia idėją, kad valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ galėtų gauti tiesioginių pajamų, o nebūtų finansuojama tik per biudžetą.

M. Skuodžio teigimu, į tokį įmonės fondą ar fondus galėtų būti skiriama dalis akcizo pajamų bei kitų kelių rinkliavų.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka šią savaitę tai pat teigė, kad stabiliam kelių gerinimui būtinas tvarus finansavimo modelis. Jo šaltiniai, be Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) fondo, galėtų būti elektroninė komercinio transporto apmokestinimo (e. tollingo) sistema bei siūlomas kelių plėtros fondas, kokį turi Lenkija.

Anto jo, realus kelių finansavimas turėtų siekti bent 1 mlrd. eurų per metus, nors reikėtų dukart daugiau.

„Šiaip padidinti finansavimą nuo milijardo iki dviejų tiesiog todėl, kad „aš taip noriu“, matyt, taip nesigauna. Čia institucija, kuri gali padėti spręsti tokius klausimus, yra nebe Finansų ministerija, o Kalėdų senelio institucija“, – ketvirtadienį Žinių radijui kalbėjo G. Skaistė.