- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad krašto apsaugos finansavimo didinimui reikia plataus politinio sutarimo, o sprendimų nereikėtų atidėlioti – juos priėmus iki liepos 1 dienos, jau 2025 metų biudžete būtų numatytas stabilus finansavimas.
Pasak ministrės, tam reikia ne tik valdančiųjų partijų, visuomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų, bet opozicijos paramos.
Papildomų pinigų krašto apsaugai reikia siekiant įvesti visuotinį šaukimą, priimti Vokietijos brigadą ir sukurti kariuomenėje diviziją, tačiau didžiausi finansavimo poreikiai kils ne kitais, o 2026 metais.
„Svarbiausia sutarti dėl poreikio. Kadangi poreikis mūsų visų pripažįstamas, kad reikia krašto apsaugai skirti bent pusę procento papildomai bendrojo vidaus produkto, surenkamo per mokesčius (...), tai konkretus būdas jau yra atskirų diskusijų klausimas“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministrė.
„Reikalingas platus politinis sutarimas, tam reikalingas pritarimas ne tik valdančiųjų partijų, visuomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų, bet norėtųsi ir opozicijos, kadangi poreikis išliks dešimtmečiams“, – pridūrė ji.
Ministrė pabrėžė, kad skaičiuojama, kad papildomai krašto apsaugai iki 2030 metų kasmet reikėtų vidutiniškai 0,7 proc. BVP, arba apie 600-700 mln. eurų.
G. Skaistės teigimu, papildomo finansavimo poreikis kitąmet dar neaugs „taip sparčiai“, tačiau ji linkusi sprendimų dėl to neatidėti.
Reikia krašto apsaugai skirti bent pusę procento papildomai bendrojo vidaus produkto, surenkamo per mokesčius (...)
„Žvelgiant į kitus metus, poreikiai neauga taip sparčiai ateinančiais metais, jie labiausiai iškyla 2026, 2027, 2028 metais, kai tie poreikiai didžiausi ir kartais siekiantys papildomai net ir milijardą eurų virš dabartinės linijos“, – sakė ji.
„Sutarimas reikalingas, galima jį priimti ir dalimis, ir šiek tiek vėliau, tačiau jaučiam atsakomybę, kad tie sprendimai anksčiau ar vėliau ateis ir juos priimti reikia. Jei priimtume sprendimus iki liepos 1 dienos, 2025 metų biudžete galėtume turėti stabilų finansavimą“, – pabrėžė ministrė.
Ji pastebėjo, kad ekonomika taip sparčiai nebeauga, kaip anksčiau, ir jei situacija išliks nepakitusi, kitų metų biudžetas bus gana įtemptas.
„Aš būčiau už tai, kad ieškotume sutarimo dabar“, – sakė G. Skaistė.
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija parengė ir pirmadienį valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.
Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.
Jeigu einamaisiais metais krašto apsaugos finansavimo poreikis būtų didesnis nei 3 proc., valdantieji siūlo papildomai skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą.
Krašto apsaugos ministerijos 2024 metams patvirtinti asignavimai siekia 2,1 mlrd. eurų arba 2,75 proc. BVP, iš jų – 134,8 mln. eurų šiemet baigiančio galioti laikinojo solidarumo įnašo lėšos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje9
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku1
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...
-
Beveik 26 tūkst. žmonių pradeda kaupti antroje pakopoje, 34 tūkst. atsisakė1
Kaupti antros pakopos pensijų fonduose šiais metais nusprendė beveik 25,9 tūkst. žmonių, tuo metu dar beveik 33,9 tūkst. atsisakė tai daryti, rodo automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai, pranešė „Sodra“. ...
-
Kauno apskrities gyventojai paramos gavėjams skyrė 6,5 mln. eurų1
2024 m. liepos 5 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad paramos gavėjus jau pasiekia pirmosios gyventojų paskirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Šiemet prašymus skirti dalį sumokamo gyvento...
-
K. Starkevičius: EK neužkirto kelio naminės degtinės įteisinimui kaimo turizmo sodybose
Europos Komisija (EK) neprieštarauja siūlymui įteisinti tradicinio alkoholinio gėrimo – naminukės – gamybą kaimo turizmo sodybose. ...
-
Naujovės nuo liepos: motinystės išmoka įmotėms, ligos išmoka nuolatiniams globotojams
Įmotės, įvaikinusios vaiką, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasinaudoti iki 30 kalendorinių dienų trukmės motinystės atostogomis ir jų metu gauti motinystės išmoką. Iki šiol įmotėms buvo nustatytos tik atostogos įvaikintam va...
-
„Litgrid“: daugiausia elektros birželį Lietuvoje pagamino saulės elektrinės1
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad aukšta temperatūra ir poreikis vėsintis birželio mėnesį didino elektros suvartojimą. Dėl silpno vėjo, besitęsiančio „EstLink 2“ remonto ir &b...
-
AKM toliau naikina kiaulių ūkius: šįsyk – Klaipėdos rajone3
Daugėja afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių kiaulių ūkių. Trečiadienį patvirtintas jau trečias viruso židinys Lietuvoje, šįsyk – penkias kiaules laikiusiame ūkyje Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje. Valstybinės m...
-
Žiniasklaida: Kretinga atsisakė gamyklos, kuri plastiko atliekas perdirbtų į pirolizės alyvą10
Kretingos savivaldybė atsisakė gamyklos, kurioje rūšiuotos ir nerūšiuotos plastiko atliekos būtų perdirbamos į pirolizės alyvą, penktadienį rašo „Verslo žinios“. ...