- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės Seimui teikiamame 2025 m. biudžeto projekte nenumatant skirti lėšų neapmokestinamųjų pajamų dydžiui (NPD) auginti, finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina – tam nebebuvo vietos. Tačiau, anot jos, NPD jau 2024 m. buvo padidintas 20 proc., o minimali mėnesinė alga (MMA) – apie 10 proc., tad neapmokestinamoji atlygio dalis buvo didinta „avansu“.
„NPD praeitais metais augo 20 proc., o MMA – 10 proc. Todėl sakyčiau, sprendimai padaryti avansu. NPD didinimas buvo susijęs su mokesčių pertvarka, kuri nebuvo padaryta. Vietos jam didinti nebėra“, – po biudžeto pristatymo žurnalistams kalbėjo G. Skaistė.
„NPD formulėje įrašyta MMA. Tai, net nedidinant maksimalaus NPD, jis išsiplėtė“, – patikino ministrė.
NPD kitąmet, kaip planuojama biudžete, turėtų išlikti toks, koks ir šiemet – siekti 747 eurus.
Ministrė pabrėžė, kad šioje kadencijoje NPD dydis buvo smarkiai artinamas prie MMA. Ji priminė, kad nuo 54 proc. siekusio santykio 2019 m., NPD 2024 m. jau prilygo 81 proc. MMA.
„Pats planas priartinti NPD prie MMA per penketą metų buvo vienareikšmiškai vykdoma“, – tvirtino ji.
Anot G. Skaistės, tokiems sprendimams biudžete „neliko erdvės“ dėl poreikio vykdyti įstatymuose įtvirtintus įsipareigojimus mokytojams, pensininkams ir gydymo sektoriaus atstovams.
„Kadangi poreikiai ateinantys iš praeitų metų yra dideli, įskaitant mokytojų atlyginimą, indeksavimus. Dėl to visa erdvė, kuri galima buvo išnaudoti, buvo naudota įsipareigojimams“, – pabrėžė ji.
Pats planas priartinti NPD prie MMA per penketą metų buvo vienareikšmiškai vykdoma.
Trečiadienį Vyriausybei buvo pristatytas 2025 m. valstybės biudžeto projektas. Jame numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad bendrai žmonių pajamų didinimui bus skirta 1,9 mlrd. eurų. Į tai įeis dirbančiųjų pajamų, paramos pažeidžiamiesiems visuomenės asmenims, senatvės pensijų didinimas ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas.
Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 792 mlrd. eurų, iš kurių 38,6 mln. – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, 24,2 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. 2025 m. MMA bus 12,3 proc. didesnė ir sieks 1038 eurus „į rankas“
Taip pat numatoma, kad 2025 metais vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 81 eurų ir sieks 721 eurus, tai 321 eurų augimas nuo 2020 m.
Skaičiuojama, kad 2025 m. biudžetų išlaidos, neįskaitant Europos Sąjungos ir „Naujos kartos Lietuva“ paskolos lėšų sudarys 30,3 mlrd. eurų – didžiausią dalį, 11,5 mlrd. eurų sudarys išlaidos socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai – 4,4 mlrd. eurų ir švietimui – 4,3 mlrd. eurų.
Bendroms valstybėms paslaugoms numatoma 2,5 mlrd. eurų išlaidų, gynybai – 2,5 mlrd. eurų, ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų, o viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 994 mln. eurų.
Galiausiai poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta 909 mln. eurų išlaidų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 678 mln. eurų, aplinkos apsauga – 438 mln. eurų.
Lyginant su 2024 m., biudžetų išlaidų augimas kitais metais numatomas visose srityse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nusiteikite: šventės šiemet kainuos dar brangiau
Nors už lango vis dar niūrus sausis, šiltnamiuose jau pražydo pirmosios tulpės. Gėlininkai sako, kad šiemet įprastų tulpių mažai – žmonės ieško išskirtinių formų ir spalvų, kad kartais net sunku pasakyti, kokia t...
-
Apie išmokas Lietuvos ūkininkams: tai yra skandalas
Ūkininkai piktinasi – konkuruoja toje pačioje rinkoje, tačiau gauna kone trečdaliu mažesnes Europos Sąjungos (ES) paramos išmokas nei vidurkis. Kad padėtį reikia išlyginti, sako ir naujasis žemės ūkio ir maisto eurokomisaras, ta...
-
Iki istorinio žingsnio liko nedaug: bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės
Liko vos dvi savaitės iki istorinio žingsnio – Baltijos šalys atsijungs nuo sovietinės elektros sistemos, dar kitaip vadinamo BRELL žiedo. ...
-
Lietuva tęsia milijardų paieškas
Siūlymų, iš kur gauti pinigų gynybai, kaip iš gausybės rago. Prezidentūra norėtų gauti daugiau lėšų apmokestindama valstybės rezervus, paimti ir įdarbinti žmonių indėlius, dar labiau prispausti šešėlį, na ir, ...
-
Lietuvoje – vis daugiau darbo jėgos iš užsienio: prakalbo apie vieną šalį
Lietuvoje daugėja leidimą gyventi šalyje turinčių filipiniečių, dvigubai padidėjo leidimus turinčių Pakistano, Bangladešo ir Indijos piliečių skaičius, rodo sausio mėnesio Migracijos departamento duomenys. ...
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...