- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokesčių reforma yra kertinis prasidedančios Seimo pavasario sesijos darbas, tačiau ji neturėtų būti siejama su mokesčių didinimu, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mokesčių reforma neturi žmonėms asocijuotis su eiliniu mokesčių naštos didinimu. Tai tikrai neturi būti tikslas. Mokesčių sistemoje mes pasigendame teisingumo – tie, kurie uždirba mažiau, kartais moka daugiau nei tie, kurie uždirba daug, ir tai tikrai nėra gera praktika“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė G. Nausėda.
Anot jo, Prezidentūra taip pat inicijuoja kai kuriuos mokesčių pasiūlymus – pavyzdžiui, greitesnį neapmokestinamųjų pajamų (NPD) prilyginimą minimaliai mėnesio algai (MMA) šeimoms, auginančioms vaikus.
„Pavyzdžiui, dėl neapmokestinamųjų pajamų spartesnio suartinimo su minimaliai mėnesio alga dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms, dėl investicinės pelno lengvatos pratęsimo, bet tie sprendimai yra susiję su numatomu mokesčių paketu, kuris turi būti pateiktas Vyriausybės Seimui“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, susitikime apsikeista nuomonėmis dėl konkrečių sprendimų, tarp jų – ir dėl papildomo bankų apmokestinimo.
„Tame tarpe ir tam tikro papildomų bankų windfall profit, vadinamųjų viršpelninių pajamų apmokestinimo, manau, kad visos valdžios institucijos turėtų būti atviros diskusijai ir ieškoti tokių sprendimų, kurie būtų Lietuvos žmonėms patys naudingiausi“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas mokesčių reformą pavadino kertiniu sesijos klausimu, kurio iki rudens atidėlioti negalima.
„Šiandien neturime viso paketo ant stalo ir tai yra problema, nes aš manau, kad turėtume turėti kaip įmanoma anksčiau šį paketą, nes priešingu atveju mes tiesiog rizikuojame normaliai neapsvarstyti pavasario sesijoje ir tada sprendimai nusikeltų į rudenį, o tai jau būtį visiškai arti rinkimų ir iš to kiltų papildomų iššūkių“, – teigė G. Nausėda.
Pasak jo, reforma neturėtų būti orientuota ir į Europos Sąjungos kriterijus, kurie pagreitintų išmokas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF).
„Dar kažkokių kitų gali atsirasti idėjų, bet būtų tikrai labai gerai, kad mes kaip galima greičiau apsispręstume, ką mes svarstome ir, svarbiausia – kad ši mokesčių reforma netaptų tokia imitacinė reforma vien tik tam, kad įvykdytume formalų kriterijų ir greičiau pasiimtume Europos Sąjungos pinigus“.
„Ne toks yra tikslas. Tikslas yra užtikrinti daugiau teisingumo mokesčių sistemoje nedidinant bendros mokesčių naštos“, – sakė G. Nausėda.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė antradienį sakė, kad šeimų, auginančių vaikus, NPD galėtų būti prilygintos MMA jau nuo kitų metų – toks NPD didinimas turėtų būti numatytas 2024 metų valstybės biudžeto projekte. Patarėja sutiko, kad valstybės biudžetui tai būtų didelis iššūkis, tačiau įmanomas tinkamai susidėliojus prioritetus.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad šie dydžiai priklausys nuo valstybės ekonomikos augimo ir biudžeto galimybių. V. Čmilytė-Nielsen anksčiau sakė, kad toks siūlymas neatsižvelgia į valstybės biudžeto galimybes.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paluckas: ieškosime priemonių skatinti sveiko maisto vartojimą
Vyriausybei programoje žadėjus įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams, o finansų ministrui kartojant, kad nėra jokių galimybių jokioms PVM lengvatoms, premjeras Gintautas Paluckas tikina...
-
Skvernelis: nekalbama apie lošimų reklamos ribojimų švelninimą – reikia įgyvendinti pažadus
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog neplanuojama atsisakyti ar sušvelnint nuo liepos įsigaliosiančių azartinių lošimų reklamos ribojimų. Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė tikina, jog norima aiškaus kompensavimo ...
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvo
Seimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...