Lažybininkai: lošėjų aktyvumas augo

Lažybų rengėjai tvirtina, kad pasibaigiantis 21-asis pasaulio futbolo čempionatas Rusijoje pritraukė rekordinį skaičių lošėjų – šiemet daugiau žmonių spėliojo rezultatus nei prieš ketverius metus, kai rungtynės vyko Brazilijoje. Jie ir stato daugiau.

„Jaučiasi, kad žmonės ir didesnėmis pinigų sumom rizikuoja – lažinasi. Pagal statymų skaičių, matome, jų yra dvigubai daugiau negu buvo prieš ketverius metus. Panašiai ir su pinigais. Dabar statoma tokia pati suma eurais, kaip kažkada – litais. Ir apyvartos eurais dabar tokios, kokios buvo anksčiau litais,“ – BNS teigė bendrovės „Top Sport“ direktorius Dainius Gulbinas.

Pasak jo, šiemet lažybų, susijusių su čempionatu, apyvarta sieks maždaug 50 mln. eurų.

Dabar statoma tokia pati suma eurais, kaip kažkada – litais.

Įmonės „CBet“ produkto vadovas Karolis Gogelis taip pat tvirtino, kad čempionatas sulaukė didesnio tiek nuolatinių, tiek ir naujų klientų susidomėjimo. Išaugo ir statomos sumos. Tačiau jis taip pat pripažino, kad lažybų dalyviai šiemet nebuvo linkę „per smarkiai rizikuoti“, o ši tendencija labiausiai pastebima, kai klientai statė daugiau negu 30 eurų.

Pasak jo, didesni statytojų srautai matyti, kai žaidžia komandos favoritės arba kaimyninės valstybės, pavyzdžiui, Rusija, Lenkija. Taip pat daugiau lažinamasi ir statomos didesnės sumos savaitgaliais.  

„Populiariausios varžybos dėl daugiausia atliktų statymų, bet nesėkmingiausios lošėjams buvo tos rungtynės, kai Vokietija pralaimėjo ir nepateko į atkrintamąsias varžybas, belgų pergalė prieš brazilus“, – BNS pasakojo K. Gogelis.

Anot jo, vidutiniškai statymai siekė 30–70 eurų.  Tačiau „CBet“ atstovas pabrėžė, kad daug žmonių lažyboms skyrė nedideles sumas: „Stato mažas sumas ir siekia didesnio laimėjimo prisiimdami didesnę riziką“.

Tačiau lažybų kontorų atstovai dar negali pasakyti, kuris – Rusijos ar Brazilijos  čempionatas bus pelningesnis spėliojusiems gyventojams. Jie nekomentuoja ir lažybų kontorų pajamų.

Įdomu ir tai, kad pirkėjai čempionato metu skirtingų šalių žaidimo dieną buvo linkę ragauti būtent tų šalių kilmės alaus.

„Top Sport“ vienas vadovų sako, kad apie tai kalbėti dar anksti: „Buvo visko – ir labai aiškių varžybų, kur visi statė ir visi laimėjo, ir sensacijų“.  

K. Gogelis sako, kad statymai yra 65:35 proc. lošėjų nenaudai, nes daug favoritų iškrito iš kovų anksčiau nei tikėtasi.

„Čempionatas lošėjams nebuvo sėkmingas ir naudingas, tačiau buvo pastebėtas ne vienas atvejis, kai lošėjas, atlikdamas mažą statymą, laimėjo gana dideles sumas, pavyzdžiui, net 50 kartų viršijančias jo statymą“, – pripažino jis.

Parduota daugiau nealkoholinių gėrimų

Prekybininkai sako, kad rungtynės šiek tiek koregavo pirkėjų pasirinkimus. Pasak „Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, čempionato transliacijos didesnės įtakos pardavimams nepadarė.

„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė sako, kad kai kurių prekių pardavimai augo kartais. „Pastebime ir dar intensyvesnę gėrimų paklausą. Populiariausi – nealkoholinis alus ir sidras. Iš alkoholinių – alus“, – teigė ji.  

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė pranešė, kad sporto aistruoliai išlieka ištikimi įprastiems užkandžiams ir gėrimams. Populiariausi čempionato metu buvo gazuoti gaivieji gėrimai ir nealkoholinis alus. Sirgaliai daugiau pirko bulvių traškučių, riešutų ir vytintos mėsos gaminių bei sūrio užkandžių.

„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė  Giedrė Buivydienė BNS irgi pabrėžė, kad futbolo čempionato laikotarpiu augo nealkoholinio alaus pardavimai: „Nealkoholinio alaus pardavimo augimas stipriai lenkė alkoholinio alaus pardavimą“.

Pasak jos, importinio alaus pardavimas, palyginti su lietuvišku alumi, augo daugiau.

„Įdomu ir tai, kad pirkėjai čempionato metu skirtingų šalių žaidimo dieną buvo linkę ragauti būtent tų šalių kilmės alaus“, – pastebėjo  atstovė.

Maitinimo įstaigose apyvartos ūgtelėjo 

„Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“, „Carskoje Selo“, „Manami“ valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis BNS teigė, kad stebėti rungtynių klientai skubėjo į maitinimo įstaigas senamiestyje, turinčių didelių ekranų televizorius. Be to, kavinės papilnėjo tik po varžybų grupėse.  

G.Balnio teigimu, dėl transliacijų maitinimo įstaigų apyvartos išaugs iki 5 proc. 

Tačiau jis pastebėjo, kad 10-15 proc. didesnį uždarbį tomis dienomis, kai transliuojamos varžybos, „suvalgo“ nuostoliai, patiriami kitomis dienomis.

„Jeigu vakare ilgiau žiūrimos rungtynės, kitą dieną didelis klientų sumažėjimas jaučiamas – ar dėl pinigų, ar sveikata nelaiko“, – BNS sakė G. Balnis.

Jis pabrėžė, kad labai didelę dalį tokių žiūrovų sudaro Lietuvos atostogaujantys turistai iš kitų šalių.

„Palyginti su tuo, kaip futbolu domimasi Vokietijoje, Lietuvoje jis mažai žiūrimas, nors žymiai daugiau, lyginant su prieš ketverius metus vykusiu čempionatu Brazilijoje. Gal todėl, kad Lietuvoje padaugėjo užsieniečių. Dvigubai“, – BNS teigė G. Balnis.