Eurą turinčių valstybių biudžetus nuo šio rudens pradės kontroliuoti Europos Komisija. Trečiadienį Europos Parlamentas su Taryba pasiekė susitarimą dėl teisės aktų, numatančių, kad euro zonos valstybės, planuodamos savo išlaidas, privalės gauti Briuselio pritarimą.
Graikija yra geriausias pavyzdys, kai į dugną valstybę tempia neatsakingas biudžeto planavimas. Dabar Graikija slegiama milžiniškų skolų, rinkose skolintis negali ir gyvena iš valstybių donorių paramos – Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo.
Po šios pamokos Europos politikai puolė kurti naujus teisės aktus, reikalaujančius vyriausybių laikytis finansų drausmės. Trečiadienį Briuselio institucijoms galiausiai pavyko susitarti dėl vieno jų – vadinamojo Antrojo pasiūlymo rinkinio, numatančio didelį Komisijos vaidmenį planuojant nacionalinius biudžetus euro zonoje.
„Dokumento tekste įrašyta, kad Komisija turi imtis veiksmų, jei mato, jog šalis yra ant bankroto slenksčio. Jei būtume turėję tokį instrumentą dar prieš Graikijos finansų krizę, būtume galėję susitvarkyti daug protingiau ir pigiau – tiek Graikijos valdžiai, tiek visuomenei“, – teigia Europos Parlamento narys, pranešėjas Jean-Paulis Gauzesas.
Euro zonos narės iki spalio 15 dienos privalės pateikti Komisijai kitų metų biudžetų projektus, o ši galės reikalauti juos keisti, prireikus netgi vetuoti.
Kai kurie baiminasi, kad taip Briuselis didina savo įtaką ir atima iš šalių teisę spręsti jų finansinius klausimus.
„Manau, kad Parlamentui pavyko pasiekti, jog procedūros būtų palankesnės valstybėms, kad jos turėtų daugiau laiko biudžetui planuoti. Taip pat bus garantuojama, kad Komisija paisytų biudžeto procedūrų valstybėse narėse, tai svarbu demokratijos požiūriu. Kita vertus, pasiekėme, kad ekonominė politika euro zonoje būtų koordinuojama, ir kad tam nebūtų pakenkta“, – sakė Europos Parlamento narė, pranešėja Elisa Ferreira.
Jei Lietuva, kaip planuojama, 2015-aisiais įsives eurą, biudžeto išlaidas taip pat reikės derinti su Komisija.
„Briuselis nenurodinės, koks turi būti Lietuvos biudžetas. Šios procedūros susijusios tik su tuo, kad nebūtų perteklinio išlaidavimo, kuris pagrįstas įplaukomis į Lietuvos biudžetą ir gali sukelti rinkų nepasitikėjimą, finansų krizę ir tuo pačiu paveikti kitas ES šalis“, – aiškina Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Europos Parlamentui pavyko pasiekti, kad būtų nagrinėjamas klausimas dėl bendro Europos Sąjungos skolų fondo – jei valstybių skola viršytų 60 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, ją šaliai padėtų apmokėti kitos vyriausybės. Ir nors šiuo klausimu ekspertai savo išvadas pateiks tik po metų, nemažas pasiekimas vien jau tai, kad apie bendrą skolų fondą apskritai kalbama.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konstitucinis Teismas atmetė prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimą2
Konstitucinis Teismas (KT) grąžino grupės Seimo narių prašymą įvertinti, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl ūkinės veiklos ribojimo. Prašymą iniciatoriai galės teikti dar kart...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 9,7 proc. grąžą3
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 9,7 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 68 procentus. ...
-
Smulkieji verslininkai išgąstyje – neramina naujoji kvitų tvarka: VMI ignoruoja pagalbos prašymus?5
Šie metai yra paskutiniai, kai verslininkai naudoja iki šiol įprastas atsiskaitymų sistemas. Jau nuo kitų metų gegužės tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus. Tai leis teik...
-
VMI: šiemet paramos gavėjus pasieks rekordinė 31 mln. eurų GPM suma
Ketvirtadienį paramos gavėjus pasieks pirmoji gyventojų šiemet skirta pajamų mokesčio (GPM) parama – iki lapkričio 15 dienos jiems bus pervesta apie 31,1 mln. eurų – 2 mln. eurų daugiau nei pernai, pranešė Valstybinė mokes...
-
Registrų centras: NT sandorių per metus sumažėjo 9,6 proc., per mėnesį – 7,6 proc.1
Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. ...
-
Apklausa: lietuviai – vieni optimistiškiausių ES: net trečdalis tikisi darbo užmokesčio didėjimo1
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. – per ateinančius metus tikisi darbo užmokesčio didėjimo, rodo banko „Citadele“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų lūkesčių apklausa. ...
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams1
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...
-
M. Skuodis: valstybinių kelių būklę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų4
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – už tokią sumą pasiūlyta projektų kitiems metams. ...
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“12
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...