Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį išnagrinėjo bylą dėl žlugusio „Snoro“ banko platintų indėlių sertifikatų ir obligacijų sutarčių bei jų draudimo ir sprendimą turėtų paskelbti 2015 metų balandį arba gegužę.

Tai BNS patvirtino Lietuvos valstybei ESTT atstovaujantis advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Kęstutis Švirinas.

„Buvo surengtas pagrindinis teismo posėdis, o sprendimas numatomas kažkur 2015 metų balandžio arba gegužės mėnesiais. Konkreti data nėra nustatyta, būtų džiugu, jei sprendimo sulauktume anksčiau, tačiau žiūrint į teismo praktiką. prognozuojame tokį laikotarpį“, - BNS sakė K.Švirinas.

Pagal ESTT taisykles teismo posėdis buvo uždaras, todėl K.Švirinas sakė negalintis atskleisti jo dalyvių išsakytų pozicijų. Tačiau advokatas nurodė, kad posėdžio dalyviai buvo aktyvūs, jame buvo atstovaujama visoms bylos šalims.

„Buvo nagrinėjami tie klausimai, kuriuos uždavė Lietuvos Aukščiausias Teismas, nusprendęs kreiptis į Teisingumo Teismą. Sprendžiama dėl Lietuvoje galiojančio įstatymo atitikimo dviem ES direktyvoms, keliamas klausimas dėl indėlio sertifikatų ir obligacijų draudimo“, - BNS teigė Švirinas.

Pasak jo, kitos ES valstybės narės šioje byloje nedalyvauja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai gruodį nutarė kreiptis į ESTT, prašydamas priimti skubų prejudicinį sprendimą dėl „Snoro“ platintų indėlių sertifikatų ir obligacijų. ESTT prašoma išaiškinti, ar ES direktyvos, reglamentuojančios indėlininkų ir investuotojų draudimą, yra tinkamai perkeltos į Lietuvos teisės aktus, pagal kuriuos „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams draudimo apsauga netaikytina.

Gavęs ESTT išvadas, Lietuvos Aukščiausias Teismas galės baigti „Snoro“ bylą dėl indėlių ir obligacijų, o abiejų teismų sprendimai sukurs precedentą panašioms byloms ateityje.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama daugiau kaip 200 civilinių bylų, kuriose ieškovai ginčija indėlių sertifikatų sutartis – bendra jų reikalavimų suma yra didesnė kaip 22 mln. litų. Beveik 400 ieškovų ginčija „Snoro“ obligacijų sutartis, o bendra reikalavimų suma yra didesnė kaip 16 mln. litų.

Kai kurių indėlių sertifikatus įsigijusių „Snoro“ klientų interesus teismuose ginanti Investuotojų asociacija mano, kad žmonės buvo suklaidinti žodžių žaismo, nes „indėlio sertifikatas“ turėtų liudyti, jog žmogus turi indėlį. Po „Snoro“ bankroto paaiškėjo, kad Lietuvos bankas buvo uždraudęs „Snorui“ mokėti didesnes palūkanas už indėlius, todėl bankas pasitelkė naują instrumentą – indėlio sertifikatą, kurį žmonėms pateikė kaip „tokį pat indėlį, tik su didesne grąža“.

Tuo tarpu Indėlių draudimo fondas tvirtina, kad „Snoro“ indėlių sertifikatai kartu su obligacijomis nėra draudimo objektas, todėl juos įsigijusiems asmenimis draudimo išmoka neturi būti mokama.

Kai kuriems „Snoro“ indėlio sertifikatų bei obligacijų savininkams jau yra pavykę prisiteisti draudimo išmokas, tačiau tai jie padarė teismui įrodę, kad „Snoras“ juos suklaidino, todėl jų sudarytos sutartys yra negaliojančios.

„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla bankui iškelta gruodžio 7 dieną. „Snoras“ buvo išleidęs apie 630 mln. litų obligacijų ir indėlių sertifikatų, iš jų obligacijų – 330 mln. litų.