- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Institucijoms įpareigojus strateginio Lietuvos-Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) operatorę „AmberGrid“ pakeisti dujotiekyje sumontuotas rusiškos kilmės detales, energetikos profesionalus vienijanti asociacija „Lietuvos energetikų senjorų klubas“ (LESK) kreipėsi į Seimo narius prašydama pradėti parlamentinį tyrimą. Energetikai teigia nesulaukę aiškaus atsakymo, kodėl reikia keisti detales, jų vertinimu, saugiai veikiančiame dujotiekyje.
Anot LESK prezidento Viliaus Šaduikio, dar gegužę valstybės institucijos nepateikė aiškaus atsakymo, asociacijai pasiūlius atlikti nepriklausomą dujotiekio ekspertizę.
„Pagrindinis mūsų klausimas nėra patogus – kodėl, jei yra abejonės, negalima atlikti detalios nepriklausomos techninės ekspertizės ir, jeigu detalės atitinka visus parametrus, jas sertifikuoti, kaip įprasta, pagal tyrimų rezultatus. Jungiamųjų detalių metalo sudėtį juk galima nustatyti panaudojus magnetinę miltelinę defektoskopiją, ultragarsinę defektoskopiją, spektroskopiją“, – pranešime teigia LESK vadovas.
„Manome, kad nepagrįstas detalių keitimas yra beprasmiškas nusižengimas tvarumo dėsniams ir milijoninių lėšų švaistymas. (...) Dabar normaliai veikiantis strateginis dujotiekis gali būti išvestas iš rikiuotės arba žymiai suprastės jo kokybė“, – į parlamentarus kreipiasi energetikai.
Anot jų, kreipimasis adresuotas Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai, Seimo ekonomikos komitetui, Seimo pirmininkei ir parlamento frakcijoms.
Atlikusi patikrinimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) balandį įpareigojo „AmberGrid“ pakeisti 123 iš visų 1022 jungiamųjų detalių Lietuvos-Lenkijos dujotiekyje (GIPL), likusias patikrinti. Anot energetikos reguliuotojo, sumontuotos detalės neturi kilmę patvirtinančių sertifikatų ir yra pagamintos iš tuo metu Europos Sąjungoje (ES) uždrausto naudoti plieno.
Kaip skelbė portalas 15min, šios dujotiekio detalės galėjo būti per Estiją vežamos iš Rusijoje esančios „Eterno“ gamyklos.
Dujotiekio operatorė taip pat teigė, kad atsakomybė už rusiškų detalių sumontavimą tenka rangos darbus atlikusiai „Alvorai“, šias detales turinčiai pakeisti savo lėšomis. Atsakydama į šiuos kaltinimus, „Alvora“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio, „Amber Grid“, VERT ir „EPSO-G“ atstovų galimai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos dėl įmonės nepatikimumo ir grėsmės nacionaliniam saugumui.
Magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną. Jo įrengimas iš viso kainavo apie 500 mln. eurų. Iš jų maždaug 60 proc. lėšų buvo skirtos Europos Komisijos, o Lietuva šiam projektui skyrė apie 116 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Minimalią algą siūloma didinti iki 1038 eurų2
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) nuo 2025 metų siūlo didinti 12,3 proc. iki 1038 eurų (prieš mokesčius). ...
-
Didžiausios algos Lietuvoje: kai kur darbuotojai gavo po 45,5 tūkst. eurų
Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje birželį mokėjo naftos produktų prekybos bendrovė „Envirolla“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę aštuoni bendrovės darbuotojai gavo vidutiniškai po 45,5 tūkst. eurų, rodo „S...
-
Gyventojams statantis galingesnes elektrines, elektros perviršį siūloma kaupti baterijose3
Energijos skirstymo operatoriui (ESO) dėl laisvų elektros tinklų pralaidumų trūkumo ribojant dalies gaminančių vartotojų galimybes pasididinti turimų elektrinių galią, gyventojams siūloma problemą spręsti statantis didesnės nei leidžia tinklas ...
-
Tyrimas: dyzelinas liepą brango, benzinas pigo
Dyzelinas Lietuvos degalinėse liepą kiek brango, o benzinas – atpigo, tuo metu per metus abi kuro rūšys pabrango, tačiau dyzelino kaina išaugo kur kas labiau – vidutiniškai 11 centų. ...
-
Ekspertai sklaido miglą: kodėl vis dar verta investuoti į indėlius?3
Nors startą bazinių palūkanų normų kritimui birželį davęs Europos Centrinis Bankas (ECB) liepą nusprendė šiek tiek stabtelėti, prognozuojama, kad palūkanos euro zonoje šiemet kris dar du kartus. Ekonomistai ir finansų įstaigų atsto...
-
Seime svarstoma neformaliojo vaikų švietimo krepšelį didinti iki 71 euro
Seimas Švietimo ir mokslo komitetas pradeda konsultacijas dėl opozicijos siūlymo didinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelio dydį iki 71 euro. ...
-
Siekiant šiemet gauti dar 0,5 mlrd. eurų RRF lėšų patikslintas Lietuvos planas2
Vyriausybei rugsėjį ketinant pateikti antrąjį prašymą Europos Komisijai ir dar šiemet gauti 500 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos, Vyriausybė patikslino savo planą. ...
-
Vyriausybė nubrėžė Lietuvos santykių su Vokietija strategines gaires2
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Lietuvos santykių su Vokietija strateginėms gairėms. ...
-
Ministrė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas
Finansavimas krašto apsaugai šiemet gali būti dar didinimas, tai priklausys nuo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) poreikių, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Liūdnos žinios dėl kelionių į Ispaniją: atostogos lietuviams gali ženkliai pabrangti7
Masiniai protestai prieš turistus Ispanijoje lietuviams gali baigtis brangesnėmis kelionėmis į ispanų kurortus. Vien Maljorkoje 12 tūkst. vietinių šį savaitgalį reikalavo nustatyti turizmo apribojimus šalyje. Esą vietiniai nebegal...